Nevyriausybinės organizacijos kaip Europos Sąjungos politikos tikslinė grupė
Savukynienė, Reda |
ES struktūrinių fondų programų teikiama parama Lietuvai yra labai svarbi ir reikalinga. Lietuvą pirmąją ES struktūrinę paramą gavo dar prieš įstodama į ES. Prabėgus daugiau nei dešimtmečiui, pastebima akivaizdi įsisavintos ES struktūrinių lėšų nauda, įgyvendinti įvairios apimties ir trukmės projektai. Visuomenę sudaro trys sektoriai: viešasis, privatus ir nevyriausybinis. Nevyriausybinis sektorius atlieka tas funkcijas, kurių dėl laiko stokos ar kitokių priežasčių, negali tinkamai atlikti viešas ar privatus sektorius. Tam, kad nevyriausybinės organizacijos tinkamai funkcionuotų, reikalingas finansavimas. Vienas iš finansavimo šaltinių yra ES struktūrinių fondų programos. Nevyriausybinės organizacijos siekia šios paramos, tačiau susiduria su įvairiais sunkumais, tokiais kaip žmogiškųjų išteklių, finansinių ir materialinių išteklių trūkumas, kompetencijos ir gebėjimų stoka ir kita, todėl ne visada pasiekia rezultatą. Todėl šio darbo tikslas - ištirti Lietuvos NVO galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų projektų paramą bei apibrėžti ES struktūrinių fondų projektų įgyvendinimo sunkumus. Darbą sudaro įvadas, 4 pagrindinės dalys, išvados ir rekomendacijos. Pirmoje dalyje, kurioje analizuojant teoriją, nagrinėjama tinklinio valdymo teorijos konceptai ir sąsajos. Aptariami tinklinių organizacijų tipai bei tinklinių organizacijų privalumai ir trūkumai. Antra dalis skirta nevyriausybinių organizacijų sampratai, funkcijoms ir vaidmeniui visuomenėje apibrėžti. Aptariami pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų kriterijai, būdingi bruožai. Analizuojamas teisinis nevyriausybinių organizacijų reglamentavimas. Trečioje dalyje pristatoma ES sanglaudos politika, aptariami ES struktūriniai fondai bei ES struktūrinių fondų programų administravimo sistema ir etapai Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamas partnerystės principas. Ketvirta dalis skirta ištirti ES struktūrinių fondų projektų administravimo ir kitus sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Darbo pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacijos. Tam, kad būtų pasiektas tikslas, 2015 m. kovo 25 – balandžio 18 dienomis buvo atliktas kokybinis tyrimas, į kurio klausimus sutiko atsakyti 8 pasirinktų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų vadovai arba deleguoti atstovai. Atliktas tyrimas parodė, jog NVO kofinansavimo problema aktuali. Rinkdamiesi ES struktūrinius fondų programas, NVO pirmenybę teikia 100 % finansuojamiems projektams. Tačiau tai nedidelės apimties projektai arba jie pasitaiko itin retai. Todėl kreipdamosi į ES struktūrinių fondų programas paramos, NVO privalo ieškoti papildomų lėšų kofinansavimui. Pagrindiniais finansavimo šaltiniais, tyrime dalyvavę respondentai įvardino kitų projektų lėšas, rėmėjus, partnerius, savivaldybes, savo sukurtus socialinius projektus. Tai rodo, kad tikslingai NVO veiklai reikalingos papildomos lėšos. Pagrindinis NVO uždavinys – nuolatinis bendradarbiavimas su kitais sektoriais, siekiant socialinių problemų sprendimo, piliečių aktyvinimas įsitraukti į visuomeninę veiklą ir pilietiškumo ugdymas. Vertinant partnerystę, kaip vieną iš būdų greitesniam, kokybiškesniam ir skaidresniam ES struktūrinių fondų programų įsisavinimui, tyrimas parodė, jog šis principas įgyvendinamas netolygiai. Bendradarbiavimo ryšiai yra, tačiau tai nebūdinga visoms organizacijoms.
Support provided by EU structural funds programs is necessary and very important to Lithuania. Lithuania received its first EU structural aid before its accession to EU. After more than a decade, there is clearly noticeable benefits of EU structural funds and implementation of various scope and duration projects. Society is divided into three sectors: public, private and non-governmental. Non-governmental sector performs functions which couldnt be done properly by public or private sectors, because of lack of time or other reasons. For the proper functioning of non-governmental organizations, funding is needed. One of the sources of financing – EU structural funds programs. Non-governmental organizations are seeking for such support, however, they have to face numerous challenges, such as lack of human, financial and material resources, lack of competences, skill and other, thus leading to not always reachable results. Therefore, the aim of this paper – to explore Lithuanian NGO access to support of EU structural funds programs and defining EUs structural funds projects implementation difficulties. This paperwork consists of introduction, four main parts, conclusions and recommendations. In the first part, examination of network control theory concepts and interfaces are analysed by doing theoretical analysis. Discussed types of the network organizations and their strengths and weaknesses. The second part is devoted to defining the non-governmental organizations concept, their functions and role in society. The main non-governmental organizations criteria and characteristic features are discussed. Non- governmental organizations regulations are analysed as well. The third part show`s EU cohesion politics, discusses EU structural funds and EU structural funds programs administration system and stages in Lithuania. It also analyses principles of partnership. The fourth part is devoted to analysis of the EU structural funds project administration and other difficulties faced by the Lithuanian non-governmental organization. In the end the main conclusions and recommendations are presented. In order to achieve the objective, 2015 March 25th - April 18th the qualitative study was carried out, which questions agreed to answer 8 selected non-governmental organizations leaders or delegated representatives. The research showed that NGO co-financing issue is relevant. When choosing the ES Struktural Funds programs, NGOs give priority to 100 % funded projects. Hewever, these projects are small-scaled, or they are extremely rare. Therefore, to claim the ES Struktural Funds support, NGOs must seek additional funds for co-financing. The main sources of financing that were identified by the respondents are – other projects funds, sponsors, partners, municipalities, have created social projects. This indicates that the NGO activities need additional funds. The main task of NGOs – constant cooperation with other sectors in order to solve social problems, activation of citizens involvement in community activities and civic education. After assesing the partnership as a way for faster, more qualitative and transparent uptake of EU Struktural Funds programs, the study found that this principle is implemented unevenly. There are connecting ties, but it is not common to all organizations to have them.