Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimas „Respublikos“ ir „Lietuvos ryto“ dienraščiuose

Abstract

Šis darbas skirtas didžiausių Lietuvos dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ – dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimo analizei. Norėta išsiaiškinti, ar dalyviai iki šiol yra dažnai tebevartojami, koks jų santykis minėtuose dienraščiuose. Dalyvių vartojimo polinkiai publicistikoje anksčiau beveik nebuvo tirti, tad darbas galėtų būti tolimesnių bei išsamesnių tyrimų pradžia. Pagrindinis darbo tikslas buvo nustatyti visų minėtų dalyvinių formų dažnumą, aptarti rašytinės kalbos dalyvinių konstrukcijų vartojimo ypatumus minėtuose dienraščiuose ir palyginti abiejų laikraščių kalbą. Analizuojant tiriamąją medžiagą buvo keliami šie uždaviniai: 1) apžvelgti lingvistinę literatūrą, susijusią su nagrinėjimo objektu; 2) išrinkti iš minėtų dienraščių analizuojamųjų straipsnių dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius, sugrupuoti juos; 3) nustatyti ir aptarti dalyvių vartojimo dėsningumus (ypatumus); 4) palyginti dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimą, t. y. nustatyti jų vartojimo santykį dviejuose populiariausiuose Lietuvos dienraščiuose; 5) statistiškai pateikti gautus rezultatus, analizuoti, apibendrinti. Išanalizavus didžiausių Lietuvos dienraščių „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ 50 straipsnių ir ištyrus juose rastus dalyvius, pusdalyvius bei padalyvius, buvo prieita tam tikrų išvadų. Tyrimas parodė, kad dažniausiai „Respublikos“ ir „Lietuvos ryto“ dienraščiuose vartojami būtojo kartinio laiko veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Būtojo kartinio laiko neveikiamasis dalyvis „Respublikos“ dienraštyje yra vartojamas šiek tiek dažniau negu „Lietuvos ryte“. Esamojo laiko veikiamasis dalyvis, esamojo laiko neveikiamasis dalyvis, esamojo ir būtojo laiko padalyviai ir pusdalyvis tirtose mintėtųjų dienraščių straipsniuose vartojami beveik vienodai. „Lietuvos ryto“ dienraštyje sudėtinės formos vartojamos beveik dvigubai dažniau negu „Respublikoje“. Vardininko linksnis yra populiariausias abiejuose dienraščiuose, o taip pat dažni kilmininko bei galininko veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių linksniai. Naudininko, įnagininko ir vietininko dalyvių linksniai nėra labai dažni kiek „Respublikos“ dienraštyje, tiek ir „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Vyriškosios giminės dalyviai yra daug dažnesni už moteriškosios giminės dalyvius, o vienaskaita pirmauja prieš daugiskaitą. Vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio dalyviai yra patys populiariausi šiuose dienraščiuose.