Sunkieji metalai (pb, cd, hg) nuotekose ir gamtiniuose vandenyse: analizė ir šalinimas

Abstract

Šiame darbe buvo tiriamos gamtinių vandenų ir gamybinių bei komunalinių nuotekų, susidarančių „Lietuvos ryto“ spaustuvėse ir Dubingių poilsiavietėje užterštumas sunkiaisiais metalais (švinu, kadmiu ir gyvsidabriu). Ištyrus Neries, Šešupės, Vilnios, Veržuvos upių, Daugų ežeryno ežerų ir Anulyno tvenkinio vandenis nustatyta didžiausia švino koncentracija Šešupėje žemiau Marijampolės, o kadmio ir gyvsidabrio – Neryje žemiau Vilniaus. Tačiau nė viename paviršiniame vandens telkinyje sunkiųjų metalų koncentracija neviršijo DLK. Didžiausios švino, kadmio ir gyvsidabrio koncentracijos nustatytos „Lietuvos ryto“ spaustuvės Vievyje nuotekose, o mažiausios – Dubingių poilsiavietės nuotekose po biologinio valymo. Naudojant chelatinį jonitą Purolite S 930 sunkieji metalai buvo koncentruojami iš Neries upės vandens ir nuotekų, nustatytas nuotekų išvalymo laipsnis ir apskaičiuota sunkiųjų metalų koncentracija nuotekose ir Neries upės vandenyje atlikus eliuatų analizę AAS metodu. Atlikti švino ir kadmio sorbcijos tyrimai statinėmis sąlygomis naudojant įvairių tipų sorbentus ir nustatyta, kad efektyviausiai veikia H-ir Na-formos stipriai rūgštinis katijonitas Purolite C 160. Metalų jonų šalinimui buvo panaudotos ir pigios atliekos (geležies hidroksidas, susidarantis ruošiant geriamąjį vandenį) ir nustatyta, kad jo sorbcinė geba sugerti švino ir kadmio jonus prilygsta aktyvintųjų anglių (brangaus sorbento) sorbcinei gebai.