Klimato kaitos įtakos paprastojo ir ginalinio klevų (Acer platanoides L., acer ginnala Maxim.)sezoninian vystymuisi analizė
Mikonienė, Audronė |
Darbe analizuojami paprastojo ir ginalinio klevų fenologinių tarpsnių pasireiškimo ir vegetacinio periodo pokyčiai per 56 metus, bei kaip šiuos pokyčius įtakojo pakitęs klimatas. Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti paprastojo (Acer platanoides L.) ir ginalinio (Acer ginnala Maxim.) klevų sezoninį vystymąsi ir jo pokyčius, analizuojamu 1956–2012 metų laikotarpiu. Tyrimo objektai: 1. Klimatiniai veiksniai: vidutinis mėnesinis ir metinis kritulių kiekis bei vidutinė mėnesinė ir metinė temperatūra. 2. Sumedėję augalai: paprastasis klevas Acer platanoides L., ginalinis klevas Acer ginnala Maxim. Tyrimų metodika: tyrime naudojami klimatinių veiksnių duomenys (krituliai ir temperatūra) buvo paimti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Kauno filialo, Kauno meteorologijos stoties. Duomenys buvo susisteminti bei išvesti mėnesiniai ir metiniai jų vidurkiai, tai palengvina duomenų panaudojimą tyrimui. Fenologiniai stebėjimai buvo atliekami VDU Kauno botanikos sode tris kartus per savaitę, kuomet einant nustatytu maršrutu yra apžiūrimas, kiekvienas stebimų augalų sąraše įrašytas augalas, augalų vizualinė apžiūra yra atliekama su žiūronais. Tarpsniai yra vertinami pagal tam tikrą nustatytą metodiką, užfiksavus tarpsnį yra įrašoma jo pasireiškimo data. Darbo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodo, kaip pakito paprastojo ir ginalinio klevų fenologinių tarpsnių ir vegetacijos periodo pasireiškimo laikas, analizuojamu laikotarpiu 1956- 2012 metų, bei kaip šie pokyčiai priklausė nuo pakitusių klimatinių veiksnių (kritulių ir temperatūros). Išvados: Atliktus analizę buvo nustatyta, jog per visą analizuojamą laikotarpį pakito tiek paprastojo, tiek ginalinio klevų analizuojamų fenologinių tarpsnių pasireiškimo laikas ir vegetacijos periodo ilgis, šie pokyčiai tiesiogiai priklausė nuo klimato atšilimo, tačiau jautresnis vykstantiems klimato pokyčiams buvo vietinis parastasis klevas.
Norway and Amur maples’ phenological phases indications and vegetal periods changes during 56 years and how varied climate influenced these changes is analyzed in the master’s work. Goal of the thesis: to analyze and to compare Norway and Amur maples’ seasonal evolution and its change in analyzed period of 1956-2012. The objects of research: 1. 1. Climatic factors: rainfall, temperature 2. Woody plants: Norway maple Acer platanoides L., Amur maple Acer ginnala Maxim. The methodology of researches: The climatic factors (rainfall and temperature) used in the research were taken from Lithuanian Hydrometeorological Service, Subdivision of Kaunas, Kaunas Meteorological station. Data were systematized and deduced their monthly and annual averages, which facilitates the data usage in the research. The phenological observations were carried out in VMU Kaunas Botanical Gardens three times a week, each plant written in observation list was examined going fixed route, the visual plants’ survey was performed using binoculars. The phases are evaluated according to the certain methodology, after fixing the phase its date of the display is registered. The results of the work: the research results show how have changed Norway and Amur maples’ phenological phases and display time of vegetation period in the analyzed date 1956-2012 and how these changes depended on the varied climate factors (rainfall and temperature). Conclusions: After the performance of analysis was determined that during the analysis display time of phenological phases and length of vegetal period have changed of both analysed maples Norway and Amur. These changes were directly dependent on the global warming, however Norway maple was more sensitive to climate changes.