Chitino išskirto iš valgomų Lietuvos grybų (Fungi) fizikinių ir cheminių savybių įvertinimas
Chitinas yra biopolimeras, kuris šiomis dienomis yra plačiai panaudojamas medicinoje, kosmetikos pramonėje, biotechnologijoje ir kitose pramonės šakose. Chitinas pasižymį antivėžinėmis, antioksidantinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis bei yra lengvai suyrantis ir biologiškai suderinamas. Šiam darbui pasirinktos penkios Lietuvoje augančios valgomų grybų rūšys. Pasaulyje yra žinoma daugiau negu 100 000 grybų rūšių, o tuo tarpu Lietuvoje – 6000. Iki šiol nebuvo atlikta jokių studijų apie Lietuvos grybų chitiną. Šis darbas yra pirmasis apie Lietuvos grybų chitiną. Chitinas buvo išskirtas iš penkių valgomų papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės rūšių: tikrojo baravyko (Boletus edulis), tikrojo raudonviršio (Leccinum auranticum), tikrosios ūmėdės (Russula vesca), valgomosios voveraitė (Cantharellus cibarius) ir pilkosios meškutė (Paxillus involtus) naudojant cheminį metodą. Chitino išskyrimas buvo atliekamas keturiais etapais: pirmojo etapo metu grybų milteliai buvo balinami su NaClO, atrojo etapo metu buvo vykdoma deprotenizacijos reakcija naudojant NaOH, trečiojo etapo metu buvo vykdoma demineralizacijos reakcija naudojant HCl, ketvirtojo etapo buvo vykdoma pakartotinė deprotenizacija su NaOH. Išskirtas chitinas buvo charakterizuojamas Furjė infraraudonųjų spindulių spektroskopijos transformacijos analize (FTIR), elementine analize (EA) ir skenuojančiąja elektronų mikroskopija (SEM). FTIR rezultatai atskleidė, jog visų grybų chitinas yra alpha formos, todėl gali būti naudojami kaip potenciali žaliava chitino gamybai. SEM analizė parodė, jog chitino paviršius yra lygios struktūros, joje nematyti nei nanoporų nei nanoplaušų, toks chitinas gali būti naudojamas agrokultūroje bei biotechnologijoje. Darbo metu taip pat buvo nustatytas chitino kiekis grybuose. Daugiausiai chitino aptikta tikrojo baravyko kotelyje (6%), o mažiausiai valgomosios voveraitės kotelyje (1%) ir pilkosios meškutės kotelyje (1%).
Chitin is very important biomaterial these days, because of its biodegradable, biocompatible, nontoxicity, antitumor, antioxidant and antimicrobial properties. Chitin has many applications in medicine, cosmetic, biotechnology and other fields. More than 100 000 mushrooms species are known in the World. More than 6000 mushrooms species are described in Lithuania. Till now no studies has been done with Lithuanian mushrooms chitin. In this study the Lithuanian mushrooms chitin was investigated for the first time. Chitin was extracted from five (Boletus edulis, Leccinum auranticum, Russula vesca, Cantharellus cibarius and Paxillus involtus) edible Lithuanian mushrooms by using a chemical method. Four steps was used to isolate chitin from mushrooms: mushrooms dust bleaching (NaClO), deproteinization (NaOH), demineralization (HCl) and second deproteinization (NaOH). Obtained chitin was characterized by Fourier transform infrared spectroscopy (FTIR), elemental analysis (EA) and by scanning electron microscopy (SEM). The results of FTIR showed that all mushrooms chitin are in alpha form and can be used as a potential raw material for chitin production. SEM analysis showed that mushrooms chitin surface was clumped and has no clearly visible nanoporous and nanofibers structure. The chitin contents of pileus and stipes of mushroom bodies were determined and compared. Three mushrooms species (Leccinum auranticum, Cantharellus cibarius, Paxillus involtus) out of total five had higher chitin content in pileus (2,9%, 1,2%, 1,52% respectively) than in stipes (1,95%, 1%, 1% respectively), while chitin content of Russula vesca was almost the same in pileus (1,2%) and stipe (1,3%). Only in Boletus edulis species chitin content was higher in stipe (6%) than in pileus (1,3%). The highest chitin content among all investigated species was observed in Boletus edulis stipe (6%) and the lowest in Cantharellus cibarius and Paxillus involtus stipes (1%).