Gynybos pramonės vertinimas ir optimizacija Lietuvos atveju: gynybos pramonės modelių lyginamoji analizė naudojant SEBoK sistemą
Žalnierukynas, Robertas |
Darbo mokslinė problema nustatyti efektyviausią Lietuvos gynybos pramonės valdymo modelį, atsižvelgiant į šalies geopolitinį pažeidžiamumą, ribotus šalies pramonės pajėgumus ir didelę priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Tyrimo klausimas konkrečiai orientuotas į tai, kaip skirtingi valdymo modeliai veikia Lietuvos strateginį savarankiškumą, inovacijų potencialą ir nacionalinį saugumą. Tyrimo objektas - valstybės kontroliuojamo, liberalaus ir hibridinio valdymo modelių lyginamoji analizė gynybos pramonės kontekste, tiriant jų pritaikomumą ir efektyvumą Lietuvai. Tyrimo tikslas. nustatyti, kuris valdymo modelis - valstybės kontroliuojamas, liberalusis ar hibridinis - yra tinkamiausias efektyviai stiprinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinti ekonominį tvarumą. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti valstybės kontroliuojamo, liberalaus ir hibridinio gynybos pramonės valdymo modelių teorines sąvokas ir istorinę raidą; 2. atlikti išsamią šių modelių lyginamąją analizę tokiose šalyse kaip Rusija, Kinija (valstybės kontroliuojamas), Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė (liberalus), Izraelis ir Prancūzija (hibridinis); 3. sistemiškai taikyti Sistemų inžinerijos žinių visumos (angl. Systems Engineering Body of Knowledge, SEBoK) sistemą šių modelių veiksmingumui, efektyvumui, inovatyvumui ir saugumui vertinti; 4. kritiškai įvertinti esamą Lietuvos gynybos pramonės struktūrą, istorinę raidą, investicijų tendencijas, pirkimų strategijas, reguliavimo aplinką ir politinius iššūkius. Tyrimo metodai. lyginamoji analizė, išsamios politikos ir teisinės apžvalgos, strateginio ir finansinio vertinimo metodai. SEBoK sistema naudojama kaip struktūrizuotas analitinis įrankis sistemiškai palyginti sudėtingas gynybos pramonės sistemas. Darbo struktūra. darbą sudaro įvadas, pirmasis skyrius, kuriame aptariami gynybos pramonės valdymo modelių teoriniai pagrindai, antrajame skyriuje pristatoma tyrimo metodologija, trečiajame skyriuje pateikiama tarptautinių gynybos pramonės valdymo modelių lyginamoji analizė, o paskutiniame skyriuje pateikiama išsami Lietuvos gynybos pramonės atvejo analizė, po kurios pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: dabartinis liberaliai orientuotas Lietuvos gynybos pramonės valdymo modelis yra netinkamas siekiant ilgalaikio strateginio savarankiškumo ir tvarumo. Daroma išvada, kad hibridinio valdymo modelio, integruojančio griežtą valstybinę priežiūrą ir rinkos mechanizmus, taikymas gerokai padidintų Lietuvos gynybos sektoriaus atsparumą, inovacinius gebėjimus ir pasaulinės tiekimo grandinės integraciją. Rekomendacijos apima strateginių valstybės investicijų didinimą, reguliavimo sistemos išaiškinimą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės stiprinimą ir glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą.
The scientific problem is to determine the most effective model of Lithuanian defence industry management, taking into account the country's geopolitical vulnerability, limited industrial capacities and high dependence on foreign suppliers. The research question specifically focuses on how different governance models affect Lithuania's strategic autonomy, innovation potential and national security. Object of the study is a comparative analysis of state-controlled, liberal and hybrid governance models in the context of the defence industry, examining their applicability and effectiveness for Lithuania. Aim of the study is to determine which governance model - state-controlled, liberal or hybrid - is the most appropriate to effectively strengthen Lithuania's national security interests and ensure economic sustainability. 1. to define the theoretical concepts and historical development of the state-controlled, liberal and hybrid models of defence industry governance; 2. to carry out a detailed comparative analysis of these models in countries such as Russia, China (state-controlled), the United States of America, the United Kingdom (liberal), Israel, and France (hybrid); 3. Apply the Systems Engineering Body of Knowledge (SEBoK) framework systematically to assess the effectiveness, efficiency, innovativeness and safety of these models; 4. Critically assess the current structure of the Lithuanian defence industry, its historical development, investment trends, procurement strategies, regulatory environment and political challenges. Research methods. Comparative analysis, comprehensive policy and legal reviews, strategic and financial assessment methods. The SEBoK framework is used as a structured analytical tool to systematically compare complex defence industrial systems. The thesis is structured as a comparative analysis of international defence industry governance models, followed by a detailed case study of the Lithuanian defence industry in the last chapter, followed by conclusions and recommendations. Main findings of the study are: 1. the current liberal-oriented governance model of the Lithuanian defence industry is inadequate for long-term strategic self-sufficiency and sustainability. 2. it concludes that a hybrid governance model integrating strong state oversight and market mechanisms would significantly enhance the resilience of the Lithuanian defence sector, its innovation capacity and global supply chain integration. Recommendations include increasing strategic public investment, clarifying the regulatory framework, strengthening public-private partnerships and fostering closer international cooperation.