Translation Strategies for Characters’ Speech in the Lithuanian Versions of Katherine Paterson’s The Great Gilly Hopkins and The Same Stuff as Stars
Mikučionienė, Eglė |
Šiame darbe nagrinėjamos veikėjų kalbos vertimo strategijos įžymios amerikiečių rašytojos Ketrinos Paterson knygų vaikams „Smarkuolė Gilė Hopkins“ (The Great Gilly Hopkins, 1978 m.) ir „Kaip ir žvaigždės“ (The Same Stuff as Stars, 2002 m.) lietuviškuose vertimuose. „Smarkuolę Gilę Hopkins“ 1989 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Romualda Zagorskienė, o „Kaip ir žvaigždes“ – 2005 m. vertėja Renata Valotkienė. Darbo tikslas – išanalizuoti R. Zagorskienės ir R. Valotkienės taikytas vertimo strategijas ir palyginti būdus, kuriais vertėjos perteikė leksines ir gramatines veikėjų kalbos ypatybes, pavyzdžiui, gramatiškai netaisyklingas žodžių formas, šnekamosios kalbos formas, dialektus ir ypač leksiką, kuri būdinga tam tikro veikėjo sociolektui (pavyzdžiui, keiksmažodžius, plūstamuosius žodžius ar epitetus). Be to, šiame tyrime nagrinėjamas vertėjų pasirinktų strategijų poveikis veikėjų ir jų tarpusavio santykių pavaizdavimui. Hipotezė, kad tam tikros leksinės ir gramatinės veikėjų kalbos ypatybės verčiant sunorminamos, keliama remiantis šiuolaikiniuose teoriniuose ir praktiniuose vertimo tyrimuose keliamomis prielaidomis. Todėl, pirmiausia aptariami atitinkami teoriniai klausimai, daugiausia – Gillian Lane-Mercier ir Tiinos Puurtinen teoretiniai vertimo tyrimai, kurių objektas – literatūrinių dialogų intonacijos, emocinių atspalvių (tenor) ir literatūrinių sociolektų vertimas. Aptariamos ir vadinamosios universaliosios vertimo strategijos (translation universals). Nagrinėjant R. Zagorskienės ir R. Valotkienės strategijas, analizė skaidoma į dvi dalis. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama išsami keiksmažodžių, plūstamųjų žodžių ir epitetų, kuriuos vartoja „Smarkuolės Gilės Hopkins“ ir „Kaip ir žvaigždės“ pagrindiniai veikėjai, vertimo analizė; apžvelgiami veikėjų tarpusavio bendravimo mandagumo – grubumo aspektai ir jų perteikimas vertime. Ketvirtojoje darbo dalyje, pasirinkus du svarbius epizodus (iš kiekvieno kūrinio po vieną), nagrinėjama vertėjų pasirinktų vertimo strategijų įtaka veikėjų ir jų tarpusavio santykių pavaizdavimui. Šios strategijos ir jų poveikis lyginami paskutiniame ketvirtosios dalies poskyryje. Kadangi ne visi tyrimo duomenys naudojami kaip pavyzdžiai analizės tekste, daugiau tyrimo duomenų ir papildoma informacija pateikiami šešiuose prieduose. Pirmame priede pateikiami Ketrinos Paterson biografijos faktai ir svarbesnieji jos knygos bei apdovanojimai. Antrą ir trečią priedus sudaro 2008 m. vasario mėn. interviu su vertėjomis R. Zagorskiene ir R. Valotkiene, trumpos jų biografijos ir vertimų sąrašas. Ketvirtame ir penktame prieduose pateikiamos kūrinių turinio santraukos, o šeštajame priede – keiksmažodžių, plūstamųjų žodžių, įžeidžiamų posakių ir epitetų, kuriuos vartoja pagrindiniai knygų veikėjai, lentelės.
This thesis focuses on the way in which characters’ speech in the well-known American writer Katherine Paterson’s two novels for children, The Great Gilly Hopkins (1978) and The Same Stuff as Stars (2002), is translated by Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė, respectively in 1989 and 2005. The aim of this analysis is to consider and compare how Zagorskienė and Valotkienė deal with lexico-grammatical features that are hard to translate: grammatically deviant forms, colloquial forms, dialect and, especially, kinds of vocabulary that mark each character’s sociolect, such as the use of swearwords or name-calling. Further, the thesis looks at the effects of the strategies they choose on the presentation of characters and their relationships in the novels. The hypothesis that a number of lexico-grammatical features of characters’ speech will be standardized in translation has been raised, as this is suggested by current theoretical and practical research in translation studies. Thus, at first several relevant theoretical issues, based in particular on Gillian Lane-Mercier and Tiina Puurtinen’s theoretical research on the translation of tenor in fictional dialogues and literary sociolects, as well as what are known as the universals of translation are presented. In the thesis, the analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies is divided into two major parts. First, in Section 3, a detailed analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies for translating swearwords and name-calling used by some major characters in The Great Gilly Hopkins and The Same Stuff as Stars is provided. In addition, rudeness and politeness in the interactions among characters in Paterson’s texts and the Lithuanian translations are discussed. Second, in Section 4, in order to examine the effect of these strategies in the context of specific moments in the narrative, two major episodes, one in each novel, are chosen for discussion. Finally, in Sub-section 4.3, a comparison of the effects of the translation strategies used by Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė in the Lithuanian versions of The Great Gilly Hopkins and The Same Stuff as Stars is made. As not all the information and examples could be provided in the analysis, more detailed information and tables are given in six appendices. The first appendix presents facts about Katherine Paterson’s life and a selected list of her novels and awards, while Appendices 2 and 3 contain transcripts of interviews with Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė, as well as selected lists of their works. Appendices 4 and 5 provide a summary of the plot of The Great Gilly Hopkins and a summary of the plot of The Same Stuff as Stars, and Appendix 6 contains tables of swearwords, name-calling and offensive remarks used by the main characters in the two novels.