Paauglių įsitraukimo į patyčias sąsajos su psichosocialiniu prisitaikymu ir socialiniu palaikymu
Markauskienė, Jolita |
Tyrimo tikslas – įvertinti paauglių įsitraukiančių į patyčias psichosocialinio prisitaikymo ir socialinio palaikymo sąsajas. Tyrime dalyvavo 324 trijų Kauno vidurinių mokyklų 5-9 klasių moksleiviai (149 berniukai ir 175 mergaitės), kurių amžius – 11-16 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į neįsitraukusiųjų (56,8 %), pasyvių aukų (21,0 %), skriaudėjų (14,5%) ir agresyvių aukų (7,7%) grupes. Paauglių patyčių paplitimui ir dalyvių vaidmenų įvertinimui buvo naudojamas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) sudarytas klausimynas. Paauglių psichosocialinio prisitaikymo sunkumai vertinti naudojant mokyklinio amžiaus vaikų „Galių ir sunkumų klausimyną” (angl. The Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ), R. Goodman, 1997). Paauglių suvokiamas socialinis palaikymas buvo matuojamas naudojant „Daugiakomponentę suvokiamo socialinio palaikymo skalę“ (angl. Multidimentional Scale of Perceived Social Support (MSPSS), Zimet, Dahlem, Zimet, Farley, 1988). Tyrimo rezultatai parodė, kad įsitraukimas į patyčias skiriasi trijose amžiaus grupėse – patyčių aukomis dažniau tampa 11-12 metų mokiniai, 15-16 metų mokiniai dažniausiai tyčiojasi, o agresyviomis patyčių aukomis dažniau tampa 13-14 metų mokiniai. Berniukai dažniau nei mergaitės įsitraukia į fizines patyčias ir dažniau tyčiojasi iš kitų, o mergaitės dažniau nei berniukai patiria patyčias. Tiriamieji patiria patyčias nepriklausomai nuo to ar gyvena su vienu iš tėvų, ar su abiem tėvais. Tačiau patyčias dažniau patiria tiriamieji, kurių šeimos finansinė padėtis yra nepakankama. Nustatyta, kad neįsitraukusieji į patyčias tiriamieji, lyginant su kitomis patyčių vaidmenų grupėmis, pasižymi mažiausiu emocinių simptomų, elgesio problemų, problemų su bendraamžiais ir bendro psichosocialinio prisitaikymo sunkumų išreikštumu ir didžiausiu bendru suvokiamu socialiniu palaikymu. Pasyvios patyčių aukos pasižymi didžiausiu emocinių simptomų išreikštumu ir mažiausiu draugų socialiniu palaikymu, lyginant su kitomis patyčių vaidmenų grupėmis. Skriaudėjai pasižymi didžiausiu elgesio problemų išreikštumu ir didesniu bendru socialiniu palaikymu, palyginus su pasyvios ir agresyvios patyčių aukos. Agresyvių aukų grupei priskiriami tiriamieji pasižymi didžiausiu bendro psichosocialinio prisitaikymo sunkumų išreikštumu ir mažiausiu bendru suvokiamu socialiniu palaikymu lyginant su kitomis patyčių vaidmenų grupėmis. Tyrimo rezultatai parodė, kad suvokiamas socialinis palaikymas nesumažina įsitraukimo į patyčias ir psichosocialinio prisitaikymo ryšio.
The aim of the study was to examine the relations among bully-victim status, psychosocial adaptation, and social support. Participants included 324 fifth-ninth grade students from three secondary schools in Kaunas (149 boys and 175 girls), ages ranging from 11 to 16 years. Participants were classified as uninvolved (56,8 %), as victims (21,0 %), as bullies (14,5 %), and as bully-victims (7,7 %). Adolescent bullying prevalence and bullying behavior roles were assessed using R. Povilaitis and J. Valiukevičiūte (2006) concluded questionnaire. Adolescent psychosocial adjustment difficulties were assessed using school-age children “Strength and Difficulties Questionnaire” (Goodman, 1997). Adolescent perceived social support was measured using “Multidimentional Scale of Perceived Social Support” (Zimet, Dahlem, Zimet, Farley, 1988). The results of the study showed that involvement in bulling differs by age – 11-12 year olds were more likely to be victimized, 15-16 year olds were more likely to be bullies, and 13-14 year olds were more likely to be bully-victims. Boys were more frequently than girls involved in physical bullying and teasing others, and girls were more likely than boys to be victimized. Participants become targets of bullying regardless of whether live with one or both parents. However, participants from low income families become victims more often. It was established that participants not involved in bullying, compared with other bullying role groups, had the smallest risk for emotional symptoms, behavior problems, problems with peers, and general psychosocial adaptation difficulties and reported the highest amounts of general perceived social support. Compared with the other bullying role groups, victims had the highest risk for emotional symptoms and reported the smallest amounts of perceived social support from friends. Bullies had the highest risk for behavior problems also reporting higher amounts of general perceived social support than victims and bully-victims. Compared with the other bullying role groups, bully-victims had the highest risk for general psychosocial adaptation difficulties and reported the smallest amounts of general perceived social support. The results of the study indicated that perceived social support did not moderate the association between bullying involvement and psychosocial adaptation.