Postkomunistinė erdvė Lietuvoje: socialinės gerovės politika
Praninskienė, Vidmantė |
Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant užsibrėžtų tikslų aprašyti postkomunistinę erdvės transformacijas bei Skandinavijos gerovės valstybės modelio ypatumus pasirinkti teorinis mokslinės bei statistinės literatūros analizės metodai. Randant sąsajas tarp komunistinio rėžimo palikimo ir gerovės valstybės kūrimo politikos naudojamas lyginamasis metodas. Tyrimo rezultatai rodo, jog gerovės valstybės Lietuvoje nebus tol, kol žmonės nepradės rūpintis visuotine gerove, o ne jos asmeniniu siekimu. Skandinaviškas modelis kol kas gali būti pritaikomas sunkiai, visų pirma dėl skirtingos šalių istorinės raidos. Tyrinėtojai tai patvirtina teigdami, jog socialinės gerovės modelį pirmiausiai Lietuvos socialdemokratus vertė priimti Europos Sąjungos socialdemokratijos pavyzdys, laimėjimai ir orientyrai. Sėkmingai gerovės valstybės politikai vykdyti būtinas politinis solidarumas ir lygybė, kurių Sovietų Sąjungos laikais nebuvo, atsiras tik tuomet, kai visuomenė pradės pasitikėti politiniu šalies elitu. O šis, atitinkamai, pradės diegti veiksmingą politiką gerovei pakelti ir įgis visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą. Taigi, gerovės valstybei Lietuvoje kurti atitinkamai trūksta tiek piliečių visuomenėje, tiek valdžioje organizuotumo, siekiant efektyvių valdžios sprendimų ir sėkmingos ekonomikos.
This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get more stability, in order to get incomes that could be allocated for social care. The unity of society could be create through trade unions, that are very strong in Scandinavia, but in Lithuania people heavily joins to this practice and have less political influence. Lastly, society needs to depend more on politicians that are in Scandinavia ant politician’s needs to begin making decisions that is in service for all society well-being.