Kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimas "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" I tome
Polekaitė, Erlanda |
Lietuvių kalboje vartojama nemaža skolinių, vadinamųjų tarptautinių žodžių. Bendrinė tarptautinė leksika – tai viena svetimos leksikos dalis. Visgi egzistuoja ir dar viena, ne mažiau svarbi ir aktuali tarptautinės leksikos dalis – kitų šalių (tarptautiniai) tikriniai žodžiai. Šiai leksikos daliai tirti ir skirtas šis magistro darbas. Darbo tema – kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome (VLE I). Šio leksikos klodo kirčiavimo tyrimai gana skurdūs, lyginant su savos kilmės tikrinių žodžių grupėmis, todėl taisyklingam kirčiavimui būtinų žinotinų bendrųjų dėsningumų išskyrimas pravartus ir tikslingas. Apskritai ši leksikos dalis Lietuvoje nedaug tirta, taigi darbo tema šiuo atveju pasirinkta neatsitiktinai, yra gana aktuali. Tirti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tomo (VLE I) pavyzdžiai. Šio darbo tyrimo objektas – kitų šalių tikriniai žodžiai – tam tikri nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir vietovardžiai (asmenvardžių dalis gerokai – kone du kartus – didesnė). Žodžių „Kita“, į kurią įeitų kiti nelietuviški tikriniai žodžiai, atsisakyta, kadangi tokių pavadinimų dažniausiai pateikiamos tik originalo kalbos formos, o darbe, remiantis lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos dėsningumais, nagrinėjamos tik adaptuotos formos. Pagrindinis magistro darbo tikslas – nustatyti kirčiavimo paradigmas, ištìrti ir pateikti kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimo dėsningumus „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome. Siekiama ne tik akcentuoti kirčiavimo dėsningumus, bet ir, remiantis morfonologiniais kirčiavimo principais, nurodyti morfemų akcentinę galią, palyginti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių kirčiavimą, šalia tikrinių žodžių pateikti bendrinių žodžių pavyzdžių su panašiais baigmenimis (formantais) ar priesagomis. Kalbant apie vietovardžius, lyginamos adaptuotų ir originalo formų kirčio vietos – pateikiami kirčiavimo dėsningumai. Tirti kitų šalių tikriniai žodžiai aptariami daugiausia atsižvelgiant į jų darybą (kilme remiamasi tada, kai kuriais ne kuriais atvejais siekiama palyginti adaptuotos ir originalo (autentiškos) formos kirčio vietą). Kitų šalių tikriniai žodžiai tradiciškai skiriami į dviskiemenius ir daugiaskiemenius, atskirai pateikiama nekaitomųjų žodžių grupė. Analizuojami ir dvejopą akcentinę galią turintys vietovardžiai ir asmenvardžiai. Darbo objektą sudaro 1326 kitų šalių tikrinių žodžių pavyzdžiai. Darbe stengiamasi išlaikyti tradicinį aprašą pagal kirčiavimo paradigmas. Visi tiriami žodžiai – daiktavardžiai. Stipriojo kamieno (Á, Ã) kitų šalių tikrinių daiktavardžių rasta absoliuti dauguma – 1221 pavyzdys: pirmosios kirčiavimo paradigmos – 656 ( 49,5 proc. visų tikrinių daiktavardžių), antrosios – 561 tikriniai žodžiai (jie sudaro 42,3 proc. visų tikrinių daiktavardžių). Rasti tik penki silpnojo kamieno (á) svetimos kilmės tikriniai daiktavardžiai – tai trečiosios kirčiuotės vietovardžiai (0,4 proc. visų tikrinių žodžių). Nekaitomieji svetimos kilmės žodžiai sudaro 7,8 proc. visų tikrinių daiktavardžių, jų rasta ir ištirta 104 pavyzdžiai. Tiriamoji medžiaga leidžia daryti išvadą, kad „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome (VLE I) dominuoja pirmosios ir antrosios kirčiuotės, t. y. stipriuosius kamienus turintys kitų šalių tikriniai daiktavardžiai.
Lithuanian language has many adopted words, they are called international words. Common international lexis – is one part of the foreign lexis. Also there is alike important part of international lexis – the proper words of foreign language. This paper of master degree is all about the proper words of foreign language. The goal of that essay is to research the proper words of foreign languages in the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). That line of accentuation analysis is quit barren comparing to the groups of the native proper words. Therefore the exclusion of the consistency of the correct accentuation is useful and has its meaning and purpose. Mostly that part of lexis is very little researched in Lithuania. Accordingly to that fact has risen the purpose of writing the paper on such subject. Here were researched the examples of the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). The subject of that research was the proper words of foreign language – some particular personal names and place-names (personal names were researched almost twice bigger part comparing to the place-names). Such words as „Other“, witch would include other foreign proper words were declined because the names of such words usually has the form of original language. In that work which is supported on the consistency of the accentuation in Lithuania language, was researched only adopted form of words. The main task of this paper of master degree is to set paradigms of the accentuation, to research and propose the consistency of accentuation of proper words of the foreign languages in the “Universal Lithuanian encyclopaedia”, volume I. The task was not only emphasizing the consistency of accentuation, but also, according to the principles of morphology, to point the power of the tones of the morphemes and also to compare the accentuation of the proper and appellative nouns. That included examples of the appellative words with similar endings (formants) or suffixes next to the proper words. Using place-names were compared stands of the adopted forms and original forms of accentuation – presented the consistency of the accentuation. The research of proper words of the foreign languages was based on their composition (their origin was researched only in such cases when it was needed to compare the stand of adopted and original forms). The proper words of foreign languages traditionally grouped into dissyllabic and polysyllabic, and also there is a group of invariable words. There done the analysis of the place-names and personal names of the vigour of the twofold tones. The research constitutes of the examples of 1326 proper nouns of foreign languages. That paper was done with the purpose to hold traditional description due to paradigms of the accentuation. All researched words were nouns. Heavy thematic (Á, Ã) of the proper nouns of the foreign languages were overall – 1217 such examples: first paradigms of accentuation – 656 (49,5 percent of all proper nouns), secondly 561 proper words (it is 42,3 percent of all proper nouns). There are found only five foreign proper nouns of weak thematic (á) – place-names of the third accentuation (it is 0,4 percent of all proper nouns). Invariable words of foreign origin compound 7, 8 percent of all proper nouns. There found and researched 104 of such examples. The research lead to conclusion that in the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I) dominates first and second accentuation – the proper nouns of foreign language which have heavy thematic.