Lietuvių gyvenimas ir veikla Kempteno DP stovykloje 1945 – 1949 m
Žūsinas, Gediminas |
Kempteno karo pabėgėlių stovykla pasirinkta neatsitiktinai, stovykloje telkėsi nemažas skaičius lietuvių. Analizuojant DP laikotarpį buvo pasigesta būtent tyrinėjimų skirtų konkrečiai stovyklai, kurioje gyveno lietuvių pabėgėliai. Istorikų darbuose, pristatant visą stovyklinio laikotarpio gyvenimą, kol kas apsiribojama tik bendrais bruožais, plačiau nesigilinant į vienos stovyklos gyvenimą. Lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri turi savo emigracijos istoriją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai tapo emigrantų tauta. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tūkstančiai Lietuvos šeimų apleido savo šalį ieškodami geresnio ir sotesnio gyvenimo svetur. Daugiausiai jų patraukė į naujų galimybių ir svajonių šalį – Ameriką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis antrajai sovietų okupacijai dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų kartu su vokiečių kariuomene traukėsi į Vakarus. Tai buvo politinė emigracija. Į Vakarus traukėsi daug išsilavinusių žmonių, tautos žiedas: žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, tie kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas. Pasibaigus karui daugiausiai lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, kur juos globojo tarptautinės UNRRA, vėliau IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šelpimu, apgyvendinimu ir tolimesne emigracija. Didžioji dalis lietuvių pabėgėlių emigravo į JAV (apie 30 tūkst.), o likusieji į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes. Nors pirmaisiais pokario metais daug kas tikėjo greitu Lietuvos išlaisvinimu, tačiau maždaug nuo 1948 metų greito karo galimybė atrodė mažai reali. Kempteno lietuviai – tai tik sąlyginai maža grupė žmonių besibaigiant Antrajam pasauliniam karui atsidūrusi Vakarų Vokietijoje. Į šią žmonių grupę nereiktų žiūrėti vien tik kaip į karo pabėgėlius, laukiančius kada galės grįžti į Tėvynę – jų veiklos spektras buvo daug platesnis. Tikinčiųjų reikalams veikė koplytėlė. Gyva buvo ir kultūrinė-pramoginė veikla, veikė choras, šokių grupė. Aktyvi buvo ir sportinė veikla, veikė net keli sporto klubai. Kemptene veikė vaikų darželis, pradžios mokykla, gimnazija. Mokymosi įstaigose mokyklinio amžiaus jaunimas buvo mokomas remiantis Nepriklausomos Lietuvos įstatymais ir Lietuvos mokyklų programomis bei tradicijomis. Vaikų darželyje ikimokyklinio amžiaus vaikai buvo ruošiami pradžios mokyklai. Suaugusiųjų švietimui, o taip pat profesiniam lavinimui ir rengimui buvo skirti įvairus kursai. Veikė du atskiri skautų tuntai - berniukų ir mergaičių, tuntus sudarė po keletas draugovių. Kemptene lietuviai, kaip ir kitose lietuvių gausiau gyvenamose stovyklose leido laikraščius, žurnalus ir knygas. Kai kurios draugijos išleido savo leidinius, nors jie buvo ir vienetiniai. Savo leidinius leido ir Kempteno skautai, ateitininkai.
The camp of the war refugees of Kempten has been chosen not accidentally as quite a big number of Lithuanians was gathered in that camp. When analyzing the period of DP, there was a lack of studies particularly about this camp where Lithuanian refugees lived. When presenting the life of the whole camp period, historians’ works did not include the description the life of Kempten camp in more details. It was limited only to general descriptions. The Lithuanian nation is one of the those who have their history of emigration. Lithuanians became a nation of emigration at the end of 19th century and the beginning of the 20th century. Even before World War I thousands of families of Lithuania left their country when looking for a better life abroad. Most of them headed for America, the country of new possibilities and dreams. With the end of World War II and the approach of the second soviet occupation thousands of inhabitants of Lithuania retreated to the West together with the German troops. It was a political emigration. A lot of educated people retreated to the West: famous politicians, artists, scientists, also the ones who held high positions. After the war most of Lithuanians gathered in DP camps in Germany where they were fostered by international organization UNRRA and later by IRO which supported war refugees, provided them with accommodation and took care of their further emigration. Most of Lithuanian refugees emigrated to USA (appr. 30 thous.) and the rest part left for Australia, Canada and the states of South America. Though during the first post war years a lot of people expected Lithuania to be liberated very quickly but after 1948 such a possibility did not seem to come true. Lithuanians of Kempten were a group of people who found themselves in Germany at the end of World War II. This group of people should not be considered only as a war refugees waiting for the time to return to their motherland .The range of their activity was much wider. There was a chapel for believers. Cultural and entertaining activities were also alive: refugees had a choir, a dance group. The sports activity was also active as even several sport clubs were known. Moreover, Lithuanians had a kindergarten, a primary school, a gymnasium. Educational institutions followed the programmes and traditions of Lithuanian schools and the laws of independent Lithuania. Pre-school aged children were prepared for the primary school in the kindergartens. Furthermore, different courses were established for the adults’ education and for professional teaching. Lithuanians had also girls and boys’ scout mobs. The Kempten Lithuanians published newspapers, magazines and books. Some societies issued their publications. The Kempten scouts issued their publications as well.