ES skaitmeninės politikos prioritetai ir jų įgyvendinimo iššūkiai 2020-2025 m.
Jocius, Justinas |
Šiame bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės politikos prioritetai ir jų įgyvendinimo iššūkiai 2020–2025 m. laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant Skaitmeninių rinkų aktui (SRA). Darbo aktualumą lemia auganti didžiųjų technologijų įmonių (prieigos valdytojų) įtaka ekonomikai bei visuomenei ir ES pastangos sukurti sąžiningesnę, konkurencingesnę bei inovatyvesnę skaitmeninę erdvę. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos Skaitmeninių rinkų aktas (Reglamentas (ES) 2022/1925) ir jo įgyvendinimo mechanizmai skaitmeninių platformų ekosistemoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Skaitmeninių rinkų akto atsiradimo kontekstą, turinį ir praktinį įgyvendinimą ES skaitmeninės politikos sistemoje, įvertinant jo poveikį skaitmeninių platformų ekosistemoms ir konkurencijai. Siekiant tikslo, darbe analizuojamos ES skaitmeninės rinkos reguliavimo teorinės prielaidos, SRA atsiradimo kontekstas ES skaitmeninės politikos sistemoje, vertinamas SRA institucinis įgyvendinimo mechanizmas ir pagrindiniai efektyvaus reguliavimo iššūkiai. Atliekama „Apple“ ir „Meta“ įmonių adaptacijos strategijų SRA reikalavimams atvejo analizė, įvertinant pirminį akto poveikį konkurencijai bei vartotojų gerovei. ES gebėjimas veikti kaip efektyviam reguliuotojui vertinamas per daugiapakopio valdymo teorijos prizmę. Tyrime taikyta kokybinė metodologija, apimanti dokumentų analizę (ES teisės aktų, Europos Komisijos sprendimų, prieigos valdytojų ataskaitų, mokslinės literatūros) ir lyginamąją atvejo studijų analizę. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad SRA priėmimas žymi reikšmingą ES perėjimą prie proaktyvaus (ex ante) skaitmeninių rinkų reguliavimo, siekiant apriboti prieigos valdytojų galią. Institucinį įgyvendinimą centralizuotai vykdo Europos Komisija, tačiau susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip reguliavimo ir inovacijų balanso užtikrinimas, išteklių pakankamumas ir prieigos valdytojų pasipriešinimo strategijos. „Apple“ ir „Meta“ atvejai iliustruoja, kaip šios įmonės taiko tiek formalaus atitikimo, tiek realaus poveikio minimizavimo strategijas (pvz., „Apple“ „Pagrindinis technologijos mokestis“, „Meta“ „mokėk arba sutik“ modelis), kas reikalauja nuolatinio ES institucijų budrumo ir ryžtingo įsikišimo. SRA įgyvendinimas patvirtina ES, kaip reikšmingo daugiapakopio valdymo principu veikiančio skaitmeninės politikos reguliuotojo, vaidmenį, tačiau kova su globalių technologijų korporacijų įtaka išlieka dinamišku ir sudėtingu procesu.
This bachelor's thesis examines the European Union's (EU) digital policy priorities and their implementation challenges during the 2020–2025 period, with a particular focus on the Digital Markets Act (DMA). The relevance of the work stems from the growing influence of large technology companies ("gatekeepers") on the economy and society, and the EU's efforts to create a fairer, more competitive, and innovative digital space. The object of the research is the European Union's Digital Markets Act (Regulation (EU) 2022/1925) and its implementation mechanisms within the digital platform ecosystem. The aim of the research is to analyze the context of the DMA's emergence, its content, and practical implementation within the EU digital policy system, evaluating its impact on digital platform ecosystems and competition. To achieve this aim, the thesis analyzes the theoretical premises of EU digital market regulation, the context of the DMA's emergence within the EU digital policy system, and evaluates the DMA's institutional implementation mechanism and key challenges for effective regulation. Case studies of Apple's and Meta's adaptation strategies to DMA requirements are conducted, assessing the initial impact on competition and user welfare. The EU's ability to act as an effective regulator is assessed through the lens of multilevel governance theory. The research employed a qualitative methodology, including document analysis (EU legal acts, European Commission decisions, gatekeeper reports, academic literature) and comparative case study analysis. The main research findings indicate that the adoption of the DMA marks a significant EU shift towards proactive (ex-ante) regulation of digital markets, aiming to curb the power of "gatekeepers." Institutional implementation is centrally managed by the European Commission but faces challenges such as ensuring a balance between regulation and innovation, resource adequacy, and gatekeeper resistance strategies. The cases of Apple and Meta illustrate how these companies apply strategies of both formal compliance and real-impact minimization (e.g., Apple's "Core Technology Fee," Meta's "pay or consent" model), requiring continuous vigilance and decisive intervention from EU institutions. The implementation of the DMA confirms the EU's role as a significant digital policy regulator operating on multilevel governance principles, yet the struggle with the influence of global technology corporations remains a dynamic and complex process.