Ontologinės ir struktūrinės metaforos Daiktavardinių frazių žodyne
Šilinytė, Justina |
Šiame magistro darbe analizuojamos ontologinės ir struktūrinės metaforos, atrinktos iš Daiktavardinių frazių žodyno, kuris sudarytas iš stabiliųjų žodžių junginių (kolokacijų) ir frazių, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Kadangi abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška, dėl to ir pasinaudota minėtu žodynu. Darbe gana išsamiai pristatyta tiek kolokacijos, tiek metaforos teorija. Apsistota ties konceptualiąja metafora. Laikomasi ir pritariama kognityvinės lingvistikos atstovų suformuluotai nuostatai, kad žmogaus konceptualioji sistema, į kurią įeina mąstymas, suvokimas, kalba, atmintis, yra iš prigimties metaforiška. Aprašius atrankos būdus ir kriterijus atrinktos ontologinės, kurios abstrakcijoms suteikia objekto ar substancijos pavidalą, sudaiktina, sumedžiagina jas, ir struktūrinės, kuriose gana aiškiai tam tikri konkretaus koncepto bruožai suteikiami abstrakčiajam, metaforos suskirstytos į semantines grupes: struktūrinės pagal tai, kokiu konkrečiu daiktu konceptualizuojami abstraktai, ontologinės – kokia konkretaus daikto savybe metaforizuojami abstraktai. Šios kiekvienos rūšies metaforos grupės skilo į dar smulkesnes semantines grupes. Išanalizavus konceptualiąsias struktūrines metaforas paaiškėjo, kad abstraktas gali būti konceptualizuojamas ir agregatinės medžiagos būsena – skysčiu, ir labai konkrečiu daiktu: taure, bagažu, skraiste. Šios metaforos įdomios tuo, kad pasirenkamu labai konkrečiu daiktu konceptualizuojami abstraktai įgyja ne dalį, bet visas konkretui būdingas savybes, todėl tokios metaforos gana vaizdingos. Įsigilinus į rastas konceptualiąsias ontologines metaforas, paaiškėjo, kad abstraktai gali būti konceptualizuojami tiek labai konkrečia, tiek ir abstrakčia daiktui būdinga savybe. Gilinantis į abiejų rūšių konceptualiąsias metaforas, susidurta su daiktiškumo kaip abstraktumo-konkretumo problema: vienos metaforos gali būti abstraktesnės už kitas ir atvirkščiai.
Present research is based on ontological and structural metaphors, manually extracted from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues unders analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. After presenting the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. ontological and structural metaphors. Ontological metaphors are described as those which allow to concieve an abstract concept as a concrete tangible object or substance. Structural metaphors give a more specified and clear-cut associations with an object or entity. Both types of methaphors under analysis are subclassified according to their semantic features. In the case of ontological metaphors a semantic feature reveals just one property of an entity, in the case of structural metaphors a semantic feature is replaced by the name of an object of comparison. The classification has a few levels of abstraction. The analysis of structural metaphors showed that an abstract notion or a concept can be conceptualised with the help of a variety of specific objects ranging from more abstract, such as liquid to quite specific, such as a cup, a luggage or a veil. These metaphors allow to think of an abstract notion as having all features and qualities of a specific one. Ontological metaphors also allow to use both abstract or specific qualities of an enity for metaphorisation of even more abstract concepts. Thus the degree of abstraction is a feature that allows to arrange metaphors along the scale.