Ar prekės ženklo savininkas gali prekės ženklą ginti remdamasis autoriaus teisėmis?

Daugelis autorių, teisininkų bei teismų pripažįsta, kad intelektinės nuosavybės segmentai – prekių ženklai, dizainas, puslaidininkinių gaminių topografijos, know-how, autorių teisės, juridinių asmenų pavadinimai, komercinės paslaptys ir kt. - sparčiai plečiasi, ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet vienas ir tas pats intelektinės nuosavybės objektas pasižymi kelių intelektinės nuosavybės objektų savybėmis. Kadangi kiekvienam iš intelektinės nuosavybės segmentų yra suteiktos tik jam būdingos išimtinės teisės, kurios įstatymų leidėjo įtvirtintos kiekvieną iš tų segmentų reglamentuojančiuose atskiruose teisės aktuose, vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet intelektinės nuosavybės objekto savininkas siekia savo objektui suteikti platesnes teises tuo pat metu savo intelektinės nuosavybės objektą gindamas ir kitų intelektinės nuosavybės objektų suteikiamomis teisėmis. Todėl šiuo metu Vakarų valstybėse plačiai diskutuojama, ar tokios gynybos galimybės intelektinės nuosavybės objekto savininkui suteiktinos. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių intelektinės nuosavybės objektų teisių sutapimo atvejų – prekių ženklo ir autoriaus kūrinio savininko teisių sutapimas viename intelektinės nuosavybės objekte. Autoriai bei teisininkai Lietuvoje dar tik pradeda diskutuoti, ar prekės ženklo savininkas gali savo teises ginti remdamasis ir autoriaus teisėmis. Todėl šiuo darbu bus nagrinėjama Lietuvoje dar nauja tema. Daugelyje valstybių autoriai ir teisininkai prekių ženklų savininkų bandymus ginti savo teises remiantis ir autoriaus teisėmis pateisina, tačiau daugelis pripažįsta, kad autoriaus teisės yra lengvai įgyjamos, ir suteikia jų savininkui labai plačias teises (monopolį) į tą kūrinį. „Intelektinės nuosavybės teisių savininkai dažnai bando pasinaudoti teisėmis net kelių intelektinės nuosavybės sistemos segmentų, tuo pat metu arba iš pradžių pasinaudoję viena teise, o po to – kita, tam, kad išplėstų savo [intelektinės nuosavybės objekto] monopolį ir padidintų pelną.“( Robert J. Tomkowicz, Copyrighting Chocolate: Kraft Canada v. Euro Excellence, 20 I.P.J. 399 (2007), p. 399.). Autoriaus teisių naudojimas prekių ženklų gynybai yra susijęs su balansu tarp tokių konstitucinių vertybių kaip kūrybos skatinimas bei ūkinės veiklos ir ekonominės plėtros skatinimas. Todėl siekiant atsakyti į klausimą, ar prekės ženklo savininkas savo teises gali ginti remdamasis ir autoriaus teisėmis, svarbu į minėtas konstitucines vertybes atsižvelgti bei nustatyti aiškią ribą (balansą) tarp šių dviejų vertybių siekimo. Prekių ženklų savininkai Lietuvoje dar tik pradeda bandymus savo teises ginti ir autoriaus teisėmis. Todėl svarbu nustatyti, ar prekių ženklo savininkas Lietuvoje tokias teises turi, ir kokia apimtimi teismai privalo jas ginti, kad užtikrintų ne tik prekių ženklo savininko išimtinių teisių, autoriaus išimtinių teisių, tačiau ir kitų asmenų konstitucinių teisių apsaugą. Šio darbo objektas – prekės ženklo savininko teisė savo prekės ženklą ginti remiantis autoriaus teisėmis bei šios teisės apimtis, kuri bus nustatoma pagal teismo diskreciją ginant autorių teises. Šiame darbe terminas „prekių ženklas“ apims tiek Lietuvoje registruotus prekių ženklus, tiek ir Bendrijos bei tarptautinius prekių ženklus, galiojančius Lietuvos Respublikoje. Šiame teisės magistro darbe nebus analizuojami teisių gynimo būdai, o tik nustatoma, ar teisių gynyba yra įmanoma, ir jei taip - kokia apimtimi. Kadangi prekių ženklai yra bendra frazė, apimanti tiek prekių, tiek ir paslaugų ženklus, šiame darbe abiems ženklų rūšims bus vartojama bendra frazė – prekių (arba prekės) ženklai. Šio darbo tikslas – atsakyti į tezės klausimą ir nustatyti, ar prekės ženklo savininkas turi teisę savo prekių ženklą ginti remiantis ir autoriaus teisėmis, ir jei taip – ar ši teisė yra absoliuti. Siekiant pasiekti šio darbo tikslą ir atsakyti į keliamą klausimą, išskiriami šie uždaviniai: 1. nustatyti savybes, kurioms esant objektas yra laikomas kūriniu, saugomu autoriaus teisėmis; 2. nustatyti, ar prekių ženklas gali pasižymėti savybėmis, būdingomis kūriniui, saugomam autoriaus teisėmis; 3. jei atsakymas į antro uždavinio klausimą teigiamas, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių, teisininkų darbais bei teismų sprendimais nustatyti, ar prekių ženklo savininkas gali savo teises ginti remdamasis ir autoriaus teisėmis, jei prekės ženklas pasižymi kūrinio, saugomo autoriaus teisėmis, savybėmis; 4. jei atsakymas į trečio uždavinio klausimą teigiamas, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių, teisininkų darbais bei teismų sprendimais nustatyti, ar prekių ženklo savininko teisė ginti savo teises remiantis autoriaus teisėmis yra absoliuti ar ribojama. Šio darbo hipotezė: prekės ženklo savininkas turi teisę ginti savo prekių ženklą remiantis ir autoriaus teisėmis, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Darbe naudojami metodai – palyginamoji analizė, teisės aktų ir bylų analizė, mokslinės teisinės literatūros bei teisės doktrinos analizė.

Many authors, lawyers and courts in different countries share an opinion that segments of the intellectual property are in the process of expanding. This leads to so called overlaps of the intellectual property rights. One of the most common overlaps is the one when trade mark owner’s rights and copyrights overlap in a single intellectual property object. Authors, lawyers and courts have in other countries have three different opinions whether trade marks owner should have a right to rely on copyrights for defense of his trade mark. The first opinion is that such a defense should be allowed for figurative trade marks and logotips. The second opinion is that intent of the legislator was to separate different segments of intellectual property strictly and with different legal acts. Therefore meddling of different types of intellectual property shouldn’t be allowed. The third opinion is that purpose of copyrights and trade marks is very different, so these two segments can co-exist in a single IP object. Lithuanian lawyers, authors and courts do not have common opinion regarding overlapping of trade mark rights and copyrights in the same object. The primary goal of this work is to determine, whether trade mark owner in Lithuania should be granted a right to defend his trade mark using copyrights. The object of this work is the finding whether trade mark owner can rely on copyrights for defense of his trade mark, and if yes – to what extent this right should be granted. The following hypothesis is tested and confirmed: the trade mark owners have right to defend their trade marks using copyrights, however this right is not absolute. The legal acts, the decisions of courts, the legal doctrine of Lithuania and other democratic countries are analyzed to achieve the raised goal and to test the hypothesis. The chosen structure of the analysis allows to make the following conclusions: 1. Copyrights grant their owner wide exclusive rights, disposition of which can limit activities of other persons. The exclusive rights of works are defined in many international conventions, the EU and Lithuanian legal acts. These legal acts fix very low requirements for obtaining of the copyrights because they intend to stimulate creation of copyrightable works. 2. Trade marks are divided in many groups (word, figurative, combined, 3D, sound trade marks, registered, non-registered, well known trade marks, etc.), however all the trade marks can have the same qualities as a copyrightable work. Authors, lawyers, courts recognize that trade mark and it’s elements at the same time can be a copyrightable work, if they meet requirements for copyrightable work. 3. Lithuanian lawyers, courts and authors do not share a common opinion whether owner of trade mark should be able to defend his trade mark with copyrights, if the trade mark meets the requirements for copyrightable work. Analysis of foreign works and comments of the foreign authors, lawyers, decisions of the courts led to conclusion that trade mark owner in Lithuania should have a right to use copyrights, because in Lithuania there is one of the major premises for it: the intent of Lithuanian legislator to allow overlaps between different segments of IP rights in some instances. 4. Although IP objects – trade mark rights and copyrights - can overlap, the purpose of these rights is to defend values set in international conventions, the EU legal acts and in the Constitution of the Republic of Lithuania. Trade marks should stimulate the economy, the market initiatives and fair competition. Copyrights should promote the culture and the arts. Easy attainment and retention of copyrights can be used as a mean against competitors and other actors in the market. Such use of copyrights can lead to reduction of the balance among the market actors, because some of them will have power to limit economical activities of the others. Therefore right of the trade mark owners to defend their trade marks with copyrights can not be absolute. 5. Lithuanian courts, relying on international and national legal acts, obtained discretion to evaluate whether certain object should be considered as a copyrightable work and if so – whether this object is enough original and valuable for the society. Using this discretion the courts have right to state that owner of the trade mark, when using the copyrights, has the only objective – to defend his economical interests - and therefore the court has a right to refuse granting of remedies for the owner. 6. It is recommended to supplement trade mark and copyright legal acts with provisions that the trade mark owner has a right to defend his trade mark using copyrights, however this right should be subject to limitation that this right can not be relied upon if using of it limits activities of other actors in the market. 7. It is recommended to supplement legal acts with provisions that the courts have a certain discretion to evaluate originality of the work and it’s value for the society.