Apsisprendimo laisvė Ramūno Klimo romane "Maskvos laikas"

Abstract

Iš egzistencializmo pozicijų žmogaus esmė yra jo susikuriama kaip būtis, t. y. jo paties egzistencija. Suvokdamas save kaip laikišką būtybę, žmogus gyvena apimtas rūpesčio savuoju laiku bei vadovaujasi vertybinėmis pagavomis, įsitikinimais, laisva valia priimtais sprendimais. Ši laisvė – esminis žmogiškojo buvimo momentas, kadangi laisvė, suvokiama kaip esminis žmogiškosios būties pradas, žadina laisvės, kaip prigimtinės teisės, sampratą. Žmogus nėra tik laikiška – drauge jis yra ir istorinė būtybė, todėl žmogus atsiduria prieš istorinę situaciją kaip prieš savo paties likimą. Ramūno Klimo romanas Maskvos laikas yra „patirties“ romanas, pasakojantis žmogaus situaciją Lietuvos okupaciniu laikotarpiu, todėl romane esmingai iškyla pagrindinė žmogaus laisvės problematika, išryškinanti egzistencinės minties vyravimą, sutelkiantį žmogų teigti laisvę kaip asmens valiai priklausančią autonomiją. Į Maskvos laiko romaną žvelgiama per laisvės tematikos suponuojamas perspektyvas, todėl darbo tikslas – išanalizuoti R. Klimo romano Maskvos laikas tekste išryškėjusias egzistencines romano personažų laisvės reikšmes – tapo esmingu. Darbu siekiama apžvelgti tokius uždavinius kaip literatūros moksle ir kritikoje esamų romano Maskvos laikas interpretacijų ir vertinimų, o taip pat kitų autorių bandymų analizuoti šio darbo tematiką, aptarimas, egzistencinės laisvės sampratos ribų išaiškinimas. Taip pat keliami egzistencinės šeimos ir individo vertybių sampratos bei šeimos vaidmens, pasirenkant vertybes, analizės, kaip ir okupuotos Lietuvos ir jos gyventojų laisvės klausimų kaip F. Dostojevskio romano Broliai Karamazovai intertekstų aptarimo, uždaviniai. Atlikus užsibrėžtus uždavinius, buvo prieita prie išvadų, kad R. Klimo romanas Maskvos laikas, sudėtingas tiek struktūriniu, tiek stilistiniu aspektais, tebėra aktualus ir tematikos, ir problematikos aspektais, o ypatingai – egzistenciniais klausimais bei intertekstiniais ryšiais su lietuvių ir pasaulio literatūra. Romane išryškėjo laivės samprata, kuri yra grindžiama egzistencializmo filosofijos: laisvė – tai paties žmogaus apeliavimas būti laisvam, apspręstas jo paties valios. Atlikus teksto analizę pasitvirtino, kad šeimos vertybės – vienas svarbiausių romano protagonisto ir pagrindinio veikėjo apsisprendimo laisvės šaltinių. Taip pat prieita prie išvadų, jog F. Dostojevskio intertekstai R. Klimo romane ne tik išryškino egzistencinius apsisprendimo, laisvės klausimus, tačiau pasitarnavo kaip literatūrinė medžiaga, telkianti pagrindinę problematiką, vienijančią abu: tiek Brolių Karamazovų, tiek Maskvos laiko, romanus.