Rankos pirštų pavadinimai lietuvių kalbos tarmėse
Geržotaitė, Laura |
Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto pavadinimas yra smlius / smlis, vartojami žemaičių ir aukštaičių tarmėse. Kiti dažnesni antrojo piršto pavadinimai: smalžius / smalžis, smagùris / smagurỹs, paplitę šiaurės, šiaurės rytų Lietuvoje (rytų aukštaičių patarmių plotai). Taip vadinamas antrasis pirštas yra tarsi įrankis, kuriuo smiliaujama, smaližiaujama. Rečiau antrasis pirštas vadinamas rodomuoju ir užrašytas vakarinėje šalies dalyje. Plačiausiai vartojami ir tarmėse vienas kitą pakeisti galintys trečiojo rankos piršto pavadinimu tapę įvardžiuotinis vyriškosios giminės būdvardis didỹsis ir tos pačios šaknies deminutyvinis variantas didžiùlis. Visame lietuvių kalbos plote ketvirtasis rankos pirštas vadinamas bevardžiù ir tik keliuose punktuose žedpirščiu, žedo pirštù ir žiedúotiniu. Didžiausia įvairove pasižymi penktojo rankos piršto pavadinimai. Dažniausiai vartojami penktojo piršto pavadinimais tapę įvardžiuotinis vyriškosios giminės būdvardis mažàsis ir tos pačios šaknies deminutyviniai būdvardžiai: mažỹlis, mažiùkas / mažùkas, mažiùlis / mažùlis, mažlis / mažẽlis, mažùtis. Šis darbas tai, remiantis autentiška lietuvių tarmių medžiaga, kompiuteriu sudaryti ir aprašyti žemėlapiai. Medžiagos, metodo ir turinio požiūriu tai yra visiškai naujas darbas, ypač aktualus rengiantis leisti stambesnius tokio pobūdžio darbus.
The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher Lithuanian and Samogitian dialects. The variants smalžius / smalžis, smagùris / smagurỹs are the most common ones in the North and North East of Lithuania. The name of this finger contains the meaning of an instrument by the help of which we can have a sweet tooth. Sometimes the variant rodomasis is found in the West part of Lithuania. Didžiùlis is the most common name for the third finger. It is a derivative from a Lithuanian pronominal adjective of the masculine gender didỹsis. The fourth finger bevadis has the same name all over Lithuania. Only in some cases we read it as žedpirštis, žedo pištas or žiedúotinis. There is a great variety of the names for the 5th finger. The most common name is mažàsis (a Lithuanian pronominal adjective of the masculine gender) and the diminutive adjectives mažỹlis, mažiùkas / mažùkas, mažiùlis / mažùlis, mažlis / mažẽlis, mažùtis are of the same stem from the same name mažasis. This research has been done on the basis of the Lithuanian dialects and maps and designed on a computer. It is absolutely a new research (taking into account its method and content). It can serve as a basis for the future studies and research.