Mokytojo savęs atskleidimo priimtinumo bei poveikio klasės atmosferai vertinimas X-XI klasių mokytojų ir mokinių požiūriu
Tyrimo tikslas – įvertinti X-XI klasės mokinių bei jų mokytojų požiūrį į mokytojo savęs atskleidimo priimtinumą bei jo poveikį klasės atmosferai. Tyrime dalyvavo 226 X-XI klasės mokiniai ir 51 jiems dėstantis mokytojas. Iš 226 mokinių 124 buvo merginos ir 102 vaikinai. Jų amžiaus svyravo nuo 16 iki 18 metų. Iš tyrime dalyvavusio 51 mokytojo, 41 buvo moteris ir 10 vyrų. Mokytojų amžius svyravo nuo 36 iki 67 metų, o jo vidurkis lygus 49.88 metų. Tyrimo dizainas – eksperimentas. Tiriamiesiems buvo pateikti keturi klausimyno variantai su mokytojo savęs atskleidimo scenarijais, besiskiriančiais atsiskleidžiančio mokytojo lytimi (vyras ir moteris) bei savęs atskleidimo tinkamumu (tinkamas ir netinkamas). Mokytojo savęs atskleidimo priimtinumas buvo matuojamas dviem būdais: (1) tiriamųjų prašant įvertinti, kiek, skalėje nuo 1 iki 10, pateiktas mokytojo savęs atskleidimo scenarijus jiems atrodo priimtinas; (2) naudojantis S. Zhang ir kolegų (2009) straipsnyje „Preservice and Inservice Teachers‘ Perceptions of Appropriateness of Teacher Self-Disclosure“ publikuojama „Mokytojo savęs atskleidimo priimtinumo skale“ (Cronbach’s Alpha – 0,83). Klasės atmosfera buvo matuojama R. Schmuck ir P. Schmuck (1978) pasiūlytais klasės atmosferos rodikliais (Cronbach‘s Alpha – 0,83). Tiriamiesiems reikėjo atsakyti ir į keletą demografinių bei papildomų klausimų, kai mokinių buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai panašiose situacijose taip elgiasi jiems dėstantys mokytojai, o mokytojų – kaip dažnai panašiose situacijose taip elgiasi jie patys. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių ir mokytojų požiūriu, tinkamas mokytojo savęs atskleidimas yra labiau priimtinas nei netinkamas; mokytojo savęs atskleidimo vertinimas nėra susijęs su atsiskleidžiančio mokytojo lytimi; mokytojo savęs atskleidimo priimtinumo vertinimas yra susijęs su mokymosi procese pasireiškiančiu mokytojo atsiskleidimo dažnumu; tinkamas mokytojo savęs atskleidimas turi teigiamą poveikį klasės atmosferai.
The aim of the study was to assess the appropriateness of teacher self-disclosure and it‘s impact on classroom atmosphere according to X-XI grades students’ and their teachers’ views. The subjects of the study were 51 X-XI grade students’ teachers (41 female and 10 male) and 226 students (124 female and 102 male). Teachers’ age varied from 36 to 67 years and students’ – from 16 to 18 years. Study design – experiment. Participants were asked to fill in the questionnaires, which were organised in four ways by different scenarious. The scenarious differ in the gender of the disclosing teacher (male and female) and in the relevance of teacher‘s self-disclosure (relevant and irrelevant). The appropriateness of teacher self-disclosure was measured by asking the participants to rate the scenarious in the scale from 1 to 10 on how appropriate they seem to be according to them and by using „The Appropriateness of Teacher Self-Disclosure Scale“ (Cronbach‘s Alpha – 0,83) published in the article „Preservice and Inservice Teachers‘ Perceptions of Appropriateness of Teacher Self-Disclosure“ by S. Zhang and coleagues (2009). The classroom atmosphere was measured using eight classroom atmosphere indicators (Cronbach‘s Alpha – 0,83), suggested by R. Schmuck and P. Schmuck (1978). The participants also had to answer some demographic questions and to note how often the teacher acts as the one in the mentioned scenario. The results of the study showed that according to teachers and students, relevant teacher self-disclosure is more approriate than irrelevant; the assesment of teacher self-disclosure isn‘t related to the gender of the disclosing teacher; the appropriateness of teacher self-disclosure is related to the frequency of teacher self-disclosure; relevant teacher self-disclosure has a positive impact on the classroom atmosphere.