Kompleksinį sutrikimą turinčių pradinių klasių mokinių muzikinis ugdymas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 m.) aiškiai pabrėžiama, kad atviros naujovėms, demokratinėmis nuostatomis grįstos, humaniškos visuomenės vertybė yra kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, gebėjimų. Konstitucijoje teigiama, kad visiems asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis pasaulyje gimsta apie 13 proc. vaikų, kuriems diagnozuojami trūkumai ar sutrikimai, iš jų 3 proc. - sutrikusio intelekto (SI) (Karvelis, 1994). Remiantis Konstitucijos nuostatomis, šiems vaikams privalome skirti ypatingą dėmesį - juk neįgaliųjų integracijos lygis yra savotiškas lakmuso lapelis, liudijantis ne tik piliečių humanistinių vertybių kokybę, bet ir visos valstybės demokratinių principų įgyvendinimo lygį. Reikia pastebėti, kad visame pasaulyje vis labiau palaikoma neįgaliųjų integracijos į visuomenę idėja, vis daugiau dėmesio kreipiama ne į fizinius bei psichinius vaikų trūkumus, o į jų teisę vystytis pagal galimybes. Iki 1990 m. Lietuvoje vidutiniškai ir žymiai protiškai atsilikę vaikai bei kompleksinių raidos sutrikimų turintys asmenys buvo laikomi „nemokytinais“. Tačiau situacija pasikeitė, kai 1991 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Abu šie dokumentai apibrėžė ne tik suaugusių neįgaliųjų, bet ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir jaunuolių teisę būti ugdomiems institucijoje, esančioje arčiausiai jų gyvenamosios vietos, gauti specialiąją pedagoginę, psichologinę, medicininę pagalbą, reikiamas specialiąsias mokymo priemones bei kompensacinę techniką; jų mokymosi bei darbo vietos turi būti pritaikytos individualiems poreikiams. 2003 m. Švietimo įstatymo redakcijoje akcentuojama, kad visi specialiųjų poreikių asmenys įgyja teisę būti ugdomi. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu Lietuvos Respublika įsipareigoja siekti įgyvendinti tarptautiniuose aktuose įtvirtintas neįgaliųjų teises. Reikia pastebėti, kad vienas iš Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 m. programos prioritetų – sudaryti lygias galimybes žmonėms su negalia aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Įgyvendinant visų minėtų dokumentų nuostatas, dabartiniu metu edukologijos mokslui iškyla ypatingai aktualus uždavinys: ieškoti būdų ir galimybių specialiųjų poreikių vaikų, ugdymo turiniui ir procesui tobulinti. Tai reiškia būtinybę sudaryti prielaidas, kad neįgalusis jaustųsi lygiaverčiu ugdomojo proceso dalyviu. Reikia pastebėti, jog neįgaliųjų ugdymui skiriamas didelis dėmesys. Sutrikusios raidos vaikų pažinimo ir ugdymo teorinius pagrindus kūrė žinomi užsienio mokslininkai (Vygotskij 1956), Peterson (1988), Olson, Bates ir kt. (2000). Nemenki šios srities pasiekimai ir Lietuvoje. Pažymėtini V. Gevorgianienės (1999), A. Brazauskaitės, A. Vilkelienės, J. Ruškaus (2000), A. Galkienės (2001) ir kitų autorių disertaciniai tyrimai. A. Ališauskas (2003) savo darbe „Vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimas“ nagrinėjo vaikų raidos ypatingumo atpažinimo ypatumus. I. Elijošienė („Vaikai, turintys intelekto sutrikimų“, 1998) didelį dėmesį skyrė intelekto sutrikimų turintiems vaikams. V. Karvelis („Sutrikusio vystymosi asmenų korekcinis ugdymas ir jų socialinė adaptacija bei integracija Lietuvoje“ 1994) išskyrė specialiojo ugdymo adaptaciją ir integraciją Lietuvoje. R, Labikienė, T. Aidukienė („Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tendencijos“, 2003) daug dėmesio skyrė mokytojų pedagoginėms kompetencijoms dirbant su neįgaliais vaikais. Tačiau itin sudėtingos kompleksinės negalios, tokios kaip sutrikęs elgesys ir raida, dar nesulaukia pakankamo Lietuvos tyrėjų dėmesio - labai ž ymios kompleksinės negalės moksleivių ugdymas, aplinkos, ugdymo programų pritaikymas plačiai nagrinėjamas Kirk A., Gallagher J., Anastasiow N. J. darbe „Education exceptional children“ (1996). Tyrimo objektas – priemonės ir būdai, turintys įtakos kompleksinį sutrikimą turinčių pradinių klasių mokinių muzikiniam ugdymui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pradinių klasių mokinių, turinčių kompleksinių sutrikimų, muzikinio ugdymo galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti KS vaikų ugdymo psichinius ir fizinius ypatumus; 2. Išryškinti psichologinius neįgaliųjų muzikinio ugdymo aspektus; 3. Išanalizuoti KS vaikų muzikinio ugdymo procese galimybes; 4. Nustatyti mokytojo požiūrį į integruotą muzikinį ugdymą. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: psichologinės, pedagoginės, filosofinės, temai aktualios literatūros, švietimo sistemos dokumentų, interneto duomenų bazių sisteminė analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, focus grupė, interviu, atvejo analizė,. 3. Kokybinė duomenų analizė. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka (anglų kalba) ir priedai. Pirmasis skyrius yra skirtas literatūros apžvalgai. Antrajame skyriuje aprašomas yra atvejo analizė ir anketos rezultatai, kuris buvo atliktas dvejuose rajono kaimo mokyklose. Bendra darbo apimtis – 73 puslapiai (61 puslapis be priedų). Darbe pateikti 29 paveikslai. Magistriniame darbe panaudoti 78 literatūros šaltiniai.

Today in world more and more disabled people supported the idea of integration into society, more attention has been focused not on the physical and mental defects of children and their right to development as possible. Implement the various provisions of the instruments, current science education there is a particularly urgent task: to find ways and opportunities for children with special needs, educational content and process. This implies the need to create conditions for a disabled person to feel an equivalent educational process participants. Objective of the study - to analyze the primary school pupils with complex problems in music education opportunities. Target has the following tasks: analyze childhood mental and physical characteristics, highlight the psychological aspects of music education with disabilities, children analyze the QC process of musical education opportunities for teachers establish an integrated approach to music education. Testing methods: the theoretical (psychological, pedagogical, philosophical, literary theme relevant to the education system documentation, online databases, a systematic analysis), empirical (observation, focus group interviews, case study), qualitative data analysis. Music lessons were pupils with emotional and behavioral surveillance survey, 12 teachers participated. From an observation I can say that music education provides a process for children with CS, the possibilities to learn how to focus, learn to communicate more, to regulate, manage, recognize your emotions, improve self - confidence. According to the survey may suggest that an integrated approach to teacher education in music is positive. While the vast majority of respondents agree that a comprehensive failure of primary school children need music (singing) lessons and that they have a positive impact on children's behavior and emotions, but only few of them would accept these children to teach music.