Literary translation of culture-specific items in Lithuanian translation of Orwell's “Down and Out in Paris and London”
Brasienė, Brigita |
Kultūrinių realijų vertimas yra vienas iš sunkiausių uždavinių keliamų vertėjui. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra atskleisti kokias vertimo strategijas pasirinko Arvydas Sabonis Orvelio romane „Dienos Paryžiuje ir Londone“, kuris buvo išverstas 2007 m. Romanas, parašytas 1933 m., gvildena skurdo problemą ir aprašo skustančiųjų gyvenimą Paryžiuje ir Londone. Šį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, penkios dalys, šaltinių sąrašas ir du priedai. Pirmojoje dalyje, įžangoje, pristatoma tema, tikslas ir siekiniai. Antrojoje dalyje aptariama kultūros sąvoka, kultūrinių realijų apibrėžimas, suskirstymas ir vieta literatūriniame vertime. Trečiojoje dalyje nurodomos problemos, su kuriomis susiduria vertėjas versdamas kultūrines realijas, ir pateikiamos vertimo strategijos, kurias siūlo Venuti ir Davies. Ketvirtojoje dalyje atskleidžiami vertimo sunkumai su kuriais susidūrė Arvydas Sabonis versdamas Orvelio romaną „Dienos Paryžiuje ir Londone“, analizuojamas kultūrinių realijų vertimas pagal jų kategorijas ir subkategorijas, aprašant naudotas vertimo strategijas ir jų galimas pasirinkimo priežastis. Paskutinėje, penktojoje, dalyje aptariamos tyrimo išvados. Atlikus kultūrinių realijų vertimo analizę G. Orvelio romano „Dienos Paryžiuje ir Londone“ išaiškėjo, kad dažniau buvo naudotas forenizacijos principas, kuris buvo pasirinktas siekiant išlaikyti prancūziškų realijų autentiškumą ir sukurti anglišką aplinką, nes lietuvių skaitytojams Paryžius ir Londonas – svetimos erdvės. Domestikacijos principas buvo dažniau pasirinktas verčiant tikrinius vardus, kurie daugeliu atveju jau turėjo vartojamus vertimus pritaikytus prie Lietuvių kalbos taisyklių. Dažniausiai naudotos buvo išlaikymo, lokalizacijos ir papildymo strategijos, kurios atskleidžia vertėjo siekį pateiktį tikslų ir suprantamą vertimą. Transformacijos strategija dominavo pravardžių vertime. Praleidimo strategija dažniausiai buvo naudojama angliškų matavimo vienetų vertime. Globalizacija buvo panaudota siekiant palengvinti skaitymo procesą, išvengti nereikalingo detalizavimo ir nesusipratimų. Romano vertime kultūrinių realijų kūrimo strategija buvo nerasta. Kultūrinių realijų vertimas galėtų būti patobulintas, nes ne visi vertėjo pasirinkimai atitinka Lietuvių kalbos komisijos keliamus reikalavimus.
Translation of CSIs in literary texts poses many problems for the translator. Thus, the aim of this thesis is to reveal what translation strategies the translator of the novel Arvydas Sabonis uses when transferring CSIs in Orwell’s Down and Out in Paris and London (2007), which describes the life of the pour in Paris and London in the 1920s. This thesis consists of a summary in Lithuanian and English, five parts,a list of references and two appendixes. Part One is the Introduction to the study which gives a brief summary of the Orwell’s novel Down and Out in Paris and London, reveals the aim, objectives and structure of the thesis. Part Two, Culture-Specific Items, introduces the concept of culture, the definition and division of CSIs and their place in literary translation. Part Three, Translation of Culture-Specific Items, reveals the issues of translation of CSIs and names possible solutions proposed by Venuti (domestication and foreignisation) and by Davies (preservation, addition, omission, globalisation, localisation, transformation, and creation). Part Four, Translation Analysis of Culture-Specific Items in Orwell’s Down and Out in Paris and London discusses the difficulties of culture-specific items translation in the novel, introduce the method of analysis, provides examples of CSIs translations in accordance to the categories of CSIs: proper names and common expressions and their subcategories, names the used translation principles and strategies, and discusses various reasons for the choice of the translator. The analysis of the translation of the CSIs proved that Sabonis revealed that foreignisation was the prevailing strategy which reveals the translator’s choice to retain the foreign setting of French culture and to create the same “foreign” atmosphere of London for TL readers. Domestication has been more common among translation of proper names because of their established translations adapted to the patterns of the Lithuanian language. The prevailing translation strategies for transference of CSIs in this novel are preservation, localization, and addition, which reveal the translator’s attempt to provide as accurate and clear translation as possible. Transformation was mostly applied in translation of given names. Omission has been used in translation of units of measurement related to English culture. The cases of globalisation helped to avoid unnecessary explicitness and misunderstandings, whereas creation has not been used by the translator in transferring CSIs. In some cases the translation of CSIs does not follow the rules of Lithuanian language and requirements of the State Commission of the Lithuanian Language.