Lietuvių kalbos būdvardžių morfeminio skaidumo problemos
Prokopaitė, Jūratė |
Šiame magistro darbe analizuotos 38 probleminės būdvardžių priesagos, iš kurių 32 laikomos pirminėmis, o 6 – antrinėmis. Tyrimas aktualus, nes ankstesniuose darbuose apie lietuvių kalbos žodžių morfeminę struktūrą išsamiau neanalizuotos morfeminio skaidumo problemos, nelygintas sinchroninis ir diachroninis požiūris į morfemas. Be to, kalbininkai nesutaria dėl probleminių būdvardžių priesagų skyrimo, terminijos, todėl svarbu palyginti įvairiuose šaltiniuose pateikiamus požiūrius, išdėstyti juos struktūruotai ir aiškiai viename dabe. Darbas turi ir taikomąją vertę – pateiktos rekomendacijos mokytojams ir dėstytojams dėl būdvardžių priesagų skyrimo. Probleminėmis šiame darbe laikomos priesagos, sudarytos iš vienos (pvz., -vas, -tas, -nas, -sus, -dus, -las) ar kelių (pvz., -svas, -klus, -slus, -štus) priebalsių. Probleminėms priskiriama ir būdvardžių priesaga -zganas bei priesagos -uistas, -ūstas, -uostas, kurios šiame darbe laikomos vienos priesagos variantais. Probleminės priesagos skirtingai traktuojamos įvairiuose šaltiniuose, nėra aišku, ar jas priskirti šakniai, ar žymėti kaip priesagas. Tam, kad išryškėtų, ar kalbos vartotojai skiria problemines priesagas, šiame darbe sudaryta anketinės apklausos anketa. Ją sudaro 36 būdvardžiai. Anketoje prašyta pažymėti būdvardžių reikšmines žodžių dalis ir šalia parašyti žodį, iš kurio būdvardis kilęs. Anketa sudaryta ne vien tik iš būdvardžių su probleminėmis priesagomis, joje respondentams pateikta ir būdvardžių su aiškiomis priesagomis, taip pat būdvardžių, neturinčių priesagų. Anketinė apklausa atlikta Vytauto Didžiojo universitete 2016 metų vasario mėnesį. Apklausti 104 Humanitarinių mokslų fakulteto studentai. Daugiausiai (78,85 %) respondentų anketoje pažymėjo priesagą -uistas. Daugiau nei pusė (55,77 %) respondentų skyrė priesagą -štus. Kitas anketoje pateiktas problemines priesagas būdvardžiuose pažymėjo po mažiau nei 50 % apklausos dalyvių: -lus ir -mus (apie 40 %); -šnus, -ščias, -čias (po maždaug 30 %); -svas (24,04 %); -nas (15,38 %); -štas (14,42 %); -las (11,54 %). Kitas problemines priesagas būdvardžiuose skyrė po mažiau nei 10 % respondentų. Geriausiai respondentams sekėsi nustatyti būdvardžių liguistas (: liga), patrauklus (: patraukti), gelsvas (: geltonas), lipšnus (: lipti) ir rausvas (: raudonas) pamatinius žodžius. Remiantis anketinės apklausos rezultatais, galima teigti, kad sinchroniškai skirtinos būdvardžių priesagos -uistas ir -štus. Galima būtų skirti ir priesagas -lus, -mus, -svas, -šnus, -ščias, -čias, -zganas. Būdvardžių priesagų -nas, -štas, -las, -tas, -rus, -slus, -nus, -das, -sus, -tus, -dus, -bus, -vas sinchroniškai jau nereikėtų skirti. Gramatikose reikia aiškiau aprašyti pirmines ir antrines priesagas. Reikėtų nuosekliai sužymėti problemines būdvardžių priesagas Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazėje. Mokyklose, mokant morfeminės analizės, galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti žodžių kilmei.
In this master thesis 38 problematic suffixes of adjectives have been analyzed, 32 of which are supposed to be primary and 6 of them – secondary. The research is relevant because in the previous paper works about the morphemic structure of Lithuanian words, problems of morphemic division haven‘t had been analyzed, synchronic and diachronic viewpoint to morphemes hasn‘t had been compared. Moreover, linguists disagree on the intention and terminology of problematic adjective suffixes; therefore it is important to compare viewpoints, given in various sources, to arrange them in a structured and clear way in one paper-work. It has also the applied value – recommendations for the intention of adjective suffixes are given for teachers and lecturers. Problematic in this thesis are regarded to be suffixes made of one (e.g. -vas, -tas, -nas, -sus, -dus, -las) or several (e.g. -svas, -klus, -slus, -štus) consonants. As problematic are referred to be suffix of adjective -zganas and suffixes -uistas, -ūstas, -uostas, which are considered to be as options of one suffix in this thesis. Approach to problematic suffixes is different in varied sources and it is not clear if to refer them to the root or mark them as suffixes. Questionnaire was made in this thesis in order to highlight if the language users differ problematic suffixes. It consists of 36 adjectives. It was asked in the questionnaire to mark the significant parts of adjectives and to write down beside the word from which the adjective has derived. Questionnaire is made not only of adjectives with problematic suffixes but also of adjectives, which do not have suffixes at all. Questionnaire has been done in university of Vytautas Magnus on February, 2016. 104 students of the Humanities faculty have been surveyed. Mostly 78,85 % of respondents marked the suffix -uistas in the questionnaire. More than a half (55,77 %) of respondents referred the suffix -štus. Other problematic suffixes in adjectives, given in questionnaire, were marked by less than 50 % of survey participants: -lus and -mus (about 40 %); -šnus, -ščias, -čias (about 30 %); -svas (24,04 %); -nas (15,38 %); -štas (14,42 %); -las (11,54 %). Other problematic suffixes in adjectives were differed by less than 10 % of respondents. Respondents were mostly successful in determining the underlying words of following adjectives liguistas (: liga) – sick (: sickness), patrauklus (: patraukti) – attractive (: attract), gelsvas (: geltonas) – yellowish (: yellow), lipšnus (: lipti) – sticky (: stick) and rausvas (: raudonas) – reddish (: red). According to the questionnaire results, we may state that adjective suffixes -uistas and -štus are differed synchronously. Suffixes -lus, -mus, -svas, -šnus, -ščias, -čias, -zganas could be differed also. Suffixes of adjectives, such as: -nas, -štas, -las, -tas, -rus, -slus, -nus, -das, -sus, -tus, -dus, -bus, -vas shouldn’t be differed synchronously. Primary and secondary suffixes should be described more clearly in grammars. Problematic suffixes of adjectives should be consistently marked in the Data Base of Lithuanian Morpheme. More attention should be drawn to the derivation of words teaching morphemic analysis at schools.