Kalbėjimo veiksmažodžių semantika ir raiška

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes, aptarti žodžių reikšminį turinį. Lyginant pirminių kalbėjimo leksemų ir jų vedinių semantinę struktūrą, galima išryškinti pagrindinius skirtumus, kurie leidžia daryti išvadas apie kalbėjimo veiksmažodžių derivacinių santykių ryšius. Susidomėjimas grožinių kūrinių ir dialoginės kalbos kalbėjimo veiksmažodžiais ( N. Garipova, T. Jerofejeva, K. Kadaste, S. Polkovnikova) atskleidžia svarbią šio lingvistikos objekto tyrimo perspektyvą. O. Seliverstovos teigimu, leksemos, kurios visai ar iš dalies įvardija tą pačią denotatinę sritį, patiria konkurenciją ir tai gali riboti vienų ar kitų leksemų vartojimo galimybes (Seliverstova, 1975, 13). Visa tai lemia šio darbo temos aktualumą ir naujumą. Išanalizavus empirinę medžiagą, galima pateikti svarbiausias darbo išvadas. KSG – gausi (1492 leksemos) žodžių grupė, kurios ribas padeda suvokti pasirinktos integralinės sememos. Diferenciniai leksemų požymiai lemia detalesnę įvairaus hierarchinio lygmens pogrupių klasifikaciją. Semantinė grupė suskaidyta į Bendravimo, Informatyvumo, Kalbos akustikos semantinius pogrupius, kurie, kaip ir kiekviena sistema, turi centrą ir periferiją. Pastebėta, kad semantinių pogrupių klasės ir poklasiai nepasižymi griežtomis ribomis ir tai rodo leksemų difuziškumą. Kalbėjimo leksemų reikšmės struktūrą sudarančios semos nustatomos, kai paradigminių santykių tyrimai papildomi sintagminių santykių analize. Opoziciškai gretinant sememas ir tiriant jų leksinę ir semantinę distribuciją, nustatoma KSG leksemų seminė sudėtis. Bendravimo semantinis pogrupis pasižymi ekspresyvumu, kuris savo ruožtu turi teigiamo ir neigiamo vertinimo semas. Dominuoja neigiamo ekspresyvumo klasė (56,1 %), skylanti į 10 smulkesnių poklasių. Informatyvumo semantinio poklasio leksemas jungia bendra semema „informuoti“, diferenciniais požymiais laikoma – vartojimo sritis, emocinis vertinimas, informacijos spėjimas. Tokiu būdu šis pogrupis skaidomas į 6 poklasius. Vyraujančią padėtį užima poklasiai „+ oficialumas“ (50,7 % pogrupio leksemų) ir „- oficialumas“ (41,2 % pogrupio leksemų). Kalbos akustikos semantinio pogrupio leksemos reprezentuoja agento fiziologinius gebėjimus. Tokiu būdu susidaro 4 semantinės klasės, kurios skyla į poklasius. Dominuoja poklasiai, kurie apibūdina kalbėjimo garsumą („+ garsumas“ – 29 %, „- garsumas“ – 14 % pogrupio leksemų). Derivacinė kalbėjimo leksemų analizė rodo šakninių (bazinių) ir priklausomųjų morfemų santykius žodžiuose. Šakninių (bazinių) morfemų pagrindu KSG leksemos gali jungtis į gausias sistemines grupes. Priešdėlinių ir priesaginių kalbėjimo leksemų derivacinė analizė parodė, kad pamatiniai žodžiai su dariniais yra susiję ypatingais sisteminiais ryšiais. Kalbėjimo leksemų darinių reikšmė ne tik pasiskolina pamatinio žodžio reikšmės dalį, bet ir ją komponuoja su darybos formanto reikšme. Taip kalbėjimo vediniai išreiškia sudėtinį turinį. Pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų struktūrinių modelių analizė parodė, kad iš 14 dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžių struktūros modelių KSG realizuota 13 (nerasta VCCCC modelio šaknų), iš kurių dažniausi du ir tris priebalsius turinčios šaknys. Produktyviausi yra ilgojo centro ir vienanarės finalės (75 šaknys), trumpo centro ir dvinarės finalės (38 šaknys) junginiai, CVC, CVCC, CCVC, CCVCC pirminių kalbėjimo leksemų šaknų modeliai. Tiriamųjų autorių dialoginių kalbėjimo veiksmažodžių aprašomasis, statistinis, lyginamasis tyrimo metodai leidžia teigti, kad rasta trijų KSG semantinių pogrupių leksemų. Akivaizdu, kad abiejų autorių dialoginėje kalboje veiksmažodžiai su semema „bendravimas“ užima dominuojančią padėtį. Tačiau dialoginio kalbėjimo inventoriaus sintagminių bei paradigminių santykių analizė parodė, kad tiesioginės kalbos įforminimo vietoje gali atsidurti įvairių semantinių grupių leksemos ir tai leidžia kalbėti apie leksemų reikšmės platėjimą literatūrinėje kalboje, jų dinamiškumą. Kadangi V. Krėvės ir M. Ivaškevičiaus grožiniai tekstai reprezentuoja skirtingą kūrimo laikmetį, kiekvienam būdingi saviti leksemų populiarumo, dominavimo dėsniai. M. Ivaškevičiaus leksemos labiau pasižymi sema „+ oficialumas“, V. Krėvės – „- oficialumas“. Dėl DŽ definicijų, į KSG nepateko leksemos, kurios žodyne neturi aiškios kalbėjimo semos. Taigi dialoginės kalbėjimo leksemos grožiniuose tekstuose rodo platesnes realizavimo galimybes. Leksemų sintagmatika ir paradigmatika aiškiai iliustruoja, kad kalbėjimo leksemos šnekos akte, sakinyje jungiasi pagal tam tikras taisykles. Jų reikšmės turinys sudaro pagrindą leksiniam junglumui, kurį reguliuoja semantinio derinimo dėsnis.

The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel sounds. Also the research shows the most common structural models of this semantic group. The division of basic and not basic morphemes allows to join the words in some systematic groups and, besides, investigate the meaning of the words. Comparing the basic speaking lexemes and their external semantic structure, it becomes possible to reveal the major differences. They allow us to come to the conclusion about the speaking verbs derivation relationship. Concentration upon the fictional and dialogical verbs (N. Garipova, T. Jerofejeva, K. Kadaste, S. Polkovnikova) lights the importance of the investigation of this linguistic object. According to O. Seliverstova’s ideas, lexemes, which partly or completely name similar denotation sphere, enter into some competition with each other. That may limit the use of one of the lexemes (O. Seliverstova, 1975,13). All the mentioned peculiarities reveal the importance and novelty of the presented work. Having analysed the imperative material, we can be drawn to the most important conclusion. The chosen integrated sememas help to limit the large group of the words KGS (1492 lexemes). Differential signs of lexemes predetermine the detailed hierarchical classification of the sub-groups. The semantic group is divided into Communication, Information, Speech Acoustic semantic sub-groups, which, like any other system, have got their centre and periphery. However, it should be pointed that the classes of the semantic groups and sub-groups are not limited by the strict boarders. That shows the diffusion of the lexemes. Opposingly, comparing and investigating the lexical and semantic distribution of sememas, we ascertain the KGS lexemes’ semantic structure. The expressiveness determines the Communication semantic sub-group, which in its turn has got semes with positive and negative meanings. Obviously, the negative class dominates (56,1 %). It splits into 10 smaller sub-classes. The common semema “inform” joins the lexemes of Information semantic sub-class. The differential signs are – the area of use , emotional estimation and understanding of information. In that way this sub-group is divided into 6 sub-classes. The major position is given to the sub-class “+ official” (50,7 % lexemes of the sub-group) and “- official” (41,2 % lexemes of the sub-group). The lexemes of the semantic sub-group Speech Acoustic represent the physiological abilities of the agent. In that way this sub-group is divided into 4 semantic classes, which in their turn divided into sub-classes. The dominating classes determine the sonorousness of the speech (“+ sonorousness ” – 29 %, “- sonorousness ” – 14 % lexemes of the sub-group).The analysis of the speech lexemes derivation lights the relationship between the roots and depending morphemes. The KGS lexemes with the similar (basic) roots could be joined in large systematic groups. The analysis of derivation of speech lexemes’ prefixes and suffixes determined that major words with their derivations are connected by the special systematic relations. The meaning of the speech lexemes not only determines the main meaning of the word, but also companies them with their derivations. In that way the derivations reveal the major content. The analysis of the root models of major speech verbs showed that in the modern Lithuanian language there are 13 from 14 KSG models (roots of the model VCCCC do not exist).The roots including two or three consonants dominate. The most productive are those with a long centre and closing consonant sound (75 roots), with a short centre and double closing consonant sound (38 roots) – roots models of the lexemes CVC, CVCC, CCVC, CCVCC. The descriptive, statistic and comparative investigation methods, which were used to investigate verbs of the speech, allow claiming that three KSG semantic sub-group lexemes were found. Obviously, that in the dialogical speech verbs with the semema “communication” engage the main room. So the analysis of syntagmatic and paradigmatic relation ascertained that lexemes of different semantic groups could appear in the room where the direct speech is formed. That fact allows speaking about expansion of lexeme meanings in literature speech as well as about its dynamism. Because of the fact that fictional texts by V. Krėvė and M. Ivaškevičius represent different time of creation, each of them has got its own number of the most popular lexemes and domination in conformity with natural laws. M. Ivaškevičius’s lexemes mostly contain semes “+ official”, otherwise by V. Krevė - “- official”. According to DŽ description of definitions, some lexemes, which do not have clear speech semes in the dictionary, haven’t been found in KSG. So lexemes from the dialogical speech have got have much wider possibility to be realised in fiction. The syntagmatic and paradigmatic relations between lexemes illustrate, that speech lexemes in the process of speaking are joint in the sentence according to some certain rules. The content of their meanings become the basis of lexical combinations, which adjust the regularity of semantic combinations.