State of the Media as Business, or What Will “Save“ the Professional Side of Journalism: Case of “Delfi”
Šemelis, Augustinas |
Paprastai didžiausiu pavojumi žiniasklaidos nepriklausomybei ir, tuo pačiu, profesionalumo ir kokybės standartams žurnalistikoje yra laikoma politinė galia. Natūralu, kad nepriklausomybę atgavusios Lietuvos respublikos žiniasklaidos ir žiniasklaidos politikos didžiausias siekis buvo ką tik iš slegiančios cenzūros išsilaisvinusią industriją apsaugoti nuo galimų politinių aspiracijų varžyti žodžio laisvę ir daryti įtaką žiniasklaidos turiniui ateityje. Tačiau ypač liberali žiniasklaidos politika Lietuvoje atvėrė kelią kitokio pobūdžio išorinei įtakai ir žiniasklaidos instrumentalizacijai: tiek privati galia, tiek rinkos dėsniai randa svertų žinių turinio formavimui, „kokybės“ suvokimo kaitai ir profesionalios žurnalistikos sąvokų transformacijai. Politinio paralelizmo išvengusi žiniasklaida atsidūrė rinkos paralelizmo įtakos pavojuje: abiem atvejais kenčia žiniasklaidos nepriklausomybė nuo išorės faktorių. Jeigu kalbėtume apie D. Hallin‘o ir P. Mancini apibūdintą „liberalųjį“ modelį būdingą JAV žiniasklaidos sistemai, tuomet žiniasklaidos komercializacija nebūtų tokia fundamentali problema: šio modelio atveju žiniasklaidos atstovavimas viešajam interesui yra daugiau ar mažiau užtikrinamas nusistovėjusio aukštos žurnalistikos kokybės standartų ir profesionalumo reikalavimų naratyvo atsvaros. Tačiau Lietuvoje šis naratyvas neturėjo progos įsitvirtinti: išsilaisvinimas iš monolitinės cenzūros sistemos iš naujo besikuriančioje Lietuvos žiniasklaidos sistemoje atvėrė neišvengiamą vertybinį vakuumą, kuris ėmė užsipildyti iš Vakarų sklindančiu neoliberaliu etosu, neigiančiu viešojo intereso svarbą – šiam sušvelninti, kitaip nei Vakaruose, Lietuvoje nebuvo tvirtai įsišaknijusių žurnalistikos kokybės ir profesionalumo standartų. Galimas to rezultatas: žininiasklaida, save pozicionuojanti ir veikianti tik kaip privatus verslas, formuojanti savo turinį tiesiog pagal rinkos ir paklausos dėsnius – šitaip rinkos paralelizmas keičia politinę priklausomybę. Tokiu atveju neišvengiamai turi keistis ir žurnalistikos kokybės ir profesionalumo standartai.
Usually it is held that the greatest peril to media independence and the integrity of journalism is posed by the political power. However, particularly liberal media policy paved the way for a different kind of external influence and instrumentalization of the media in Lithuania: entering wedges have been found by private powers and market laws to influence media’s content and the transformation of notions of journalistic professionalism. The media, having successfully avoided political parallelism is now facing a peril of market parallelism: both cases endanger media’s independence from external influences. The work analyzes the effects of the neoliberal ethos and market parallelism on media and journalistic professionalism in Lithuania.