Biseksualių asmenų patirtys ir biseksualios socialinės tapatybės formavimasis Lietuvoje
Dėl homofobijos ir heteronormatyvumo vyravimo Lietuvoje biseksualumas, kaip viena iš seksualinių mažumų orientacijų, mūsų šalyje yra traktuojamas kaip negiamas reiškinys, o šia seksualine orientacija pasižymintys asmenys priversti gyventi su neigiamos socialinės tapatybės šleifu. Tačiau neigiama socialinė tapatybė nebūtinai reiškia neigiamą tą tapatybę turinčio individo savęs suvokimą ar blogą gyvenimo kokybę. Tad šis darbas - sociologinis žvilgsnis į Lietuvos biseksualių vyrų ir moterų gyvenimų patirtis. Tyrimas buvo vedinas pagrindinio klausimo, kaip biseksualūs asmenys Lietuvoje, būdami subordinuotos grupės nariais, konstruoja pozityvią biseksualią socialinę tapatybę ir kokie yra pagrindiniai sunkumai tai darant. Tyrimo tikslas – remiantis biseksualių asmenų patirtimis išanalizuoti, kaip formuojasi biseksuali socialinė tapatybė Lietuvoje ir su kokiais sunkumais šio proceso metu yra susiduriama. Tyrimo objektas – biseksuali socialinė tapatybė Lietuvoje. Pagrindinis tyrimo uždavinys buvo išskirti pagrindinius socialinius sunkumus, su kuriais susiduria biseksualūs asmenys Lietuvoje bei išanalizuoti, kokias implikacijas šie sunkumai turi biseksualios socialinės tapatybės formavimuisi mūsų šalies kontekste. Darbo teorinį pagrindą sudaro Tajfelo socialinės tapatybės teorija ir lesbiečių, gėjų ir biseksualų tapatybės vystymosi raida. Siekiant tyrimo tikslo buvo atliktas 11 pusiau struktūruotų interviu su Lietuvoje gyvenančiais biseksualiais vyrais ir moterimis. Tyrimas parodė, kad vienareikšmiškai perteikti biseksualių asmenų santykį su socialine tikrove yra sudėtinga. Viena vertus, biseksualios socialinės tapatybės formavimasis Lietuvoje vyksta labai vangiai, kadangi susiduriama su daugybe kliūčių, dalis iš kurių yra nebūdinga homoseksualios socialinės tapatybės vystymuisi. Tai reiškia, jog biseksualiai socialinei tapatybei formuotis yra dar sunkiau. Pagrindinės kliūtys yra monoseksizmas, visuomenės nesupratimas apie šį reiškinį ir monogamijos problema. Kita vertus, informantai beveik vienbalsiai teigdavo, jog jiems, kaip biseksualams, Lietuvoje „gyventi yra lengviau“ negu homoseksualios orientacijos asmenims. Vėl gi to esminė priežastis – jau ne kartą vardinta galimybė kaitalioti tapatybes ir dažniausiai sakyti „tik pusę tiesos“. Iš to galima daryti paradoksalią išvadą, jog priežastys, lemiančios sunkesnį biseksualios socialinės tapatybės formavimąsi, iš esmės sutampa su aplinkybėmis, kurios ir suteikia biseksualiems žmonėms laviravimo tarp tapatybių galimybę, ir tokiu būdu socialiai (bet nebūtinai psichologiškai) palengvina jų gyvenimą.
As a consequence of homophobia and heteronormativity as a main lifestyle form in Lithuania, bisexuality is being held as at least partly unacceptable set of sexual preferences. Therefore bisexuals as a members of subordinated social group are forced to deal with negative identity and its consequences. Nevertheless individuals as a members of negatively valued social group, according to social psychologist Henri Tajfel, are always willing to enhance their lowered self-esteem and in order to do so they take measures to strengthen their positive view of the self. This master thesis is a sociological insight in to the lives of bisexual men and women in Lithuania. The object of the study was to find out how bisexuals in Lithuania, as members of negatively valued social group, are constructing their bisexual social identity and what are the main obstacles in the making of it. The theoretical background of this study was based on the Tajfel‘s social identity theory and on integrated LGB identity formation stage model . The framework of the research was a case study. There was collected 11 semi-structured interviews with bisexual men and women living in Lithuania. The study revealed that the relation of bisexuals to social reality is a very ambigous and at least twofold. On the one hand, the formation if bisexual social identity in Lithuania is taking a very slow pace, as there is a number of obstacles on its way. And the part of those obstacles is different from the obstacles which are met during the gay or lesbian identity formation. It means that in the Lithuanian context it is even more complicated to develop bisexual social identity than a gay or lesbian one. The main obstacles are monosexism, the lack of understanding and knowledge in Lithuanian society of what bisexuality practically means and the problem of monogamy. On the other hand, the case study participants almost unanimously claimed, that „it is easier much easier“ to pursue a bisexual lifestyle in Lithuania than a homosexual one. The main reason for it is the ability to switch the identities and most of the time to voice only the „part of the truth“. There for a paradox conclusion may be drawn that the reasons that are to be blamed for the slow formation of bisexual social identity in Lithuania do coincide with the reasons that enable individuals to switch among identities and therefore make their life socially (though not necesarrily psychologically) easier.