Lietuvos namų ūkių kreditavimo pokyčių modeliavimas
Drobavičiūtė, Vita |
Namų ūkių kreditavimo apimčių didėjimas – tai, pirmiausiai, finansų sistemos gilėjimo ženklas. Tačiau kiekvienoje ekonomikoje egzistuoja riba, kuomet įsiskolinimo mastas ima kelti pavojų ekonomikos stabilumui. Pagrindinis šio darbo tikslas – ištirti pagrindinius Lietuvos namų ūkių kreditavimo pokyčius tiesiogiai įtakojusius veiksnius ir įvertinti jų poveikį kiekybiškai. Pirmojoje dalyje, pasitelkus teorinę literatūrą ir ekonominius empirinius tyrimus, bus nagrinėjama, kaip skolinimosi „bumas“ gali virsti finansų krize. Taip pat bus vertinami ekonominiai veiksniai, galintys tiesiogiai įtakoti kreditavimo apimtis, bei jų tyrimo metodai. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas ties Lietuvos makroekonominės situacijos ir namų ūkių įsiskolinimo komerciniams bankams analize. Toliau pristatoma darbe atliekamo empirinio tyrimo metodologija, prielaidos ir apribojimai. Paskutinėje darbo dalyje pateikiami Lietuvos namų ūkių kreditavimo pokyčius įtakojusių veiksnių tyrimo rezultatai ir jų interpretacijos. Ji baigiama tyrimo eigoje paaiškėjusių problemų sprendimo rekomendacijomis. Pagrindinė šio darbo išvada – Lietuvos namų ūkių kreditavimo pokyčius tiesiogiai įtakojo palūkanų normos pokyčiai. Vertinant vartojimo paskolas atskirai, stipriausią tiesioginį poveikį kreditavimo apimtims turėjo nedarbo lygis. Būsto paskolų pokyčių tiesinis modelis neinterpretuojamas.
Primarily, household credit growth could be treated as a sign of financial deepening. However, every country has its margin when household debt growing may cause some unexpected reversals. This paper aims at assessing empirically the factors of Lithuanian household credit changes. In the first part of this paper with reference to theoretical literature and empirical analysis credit booms will be analysed as how they could cause financial crisis. Also factors that could influence household credit growth and the methods of their analysis will be studied. The second part is dedicated for Lithuanian macroeconomic and household indebtedness situation analysis. Next, methodology and assumptions of the study are presented also including hypothesis. Finally, the last part is devoted to present the results and their interpretations. The part ends with highlighting the main problems and their solution recommendations. The results of this paper indicate that Lithuanian household credit was directly affected by interest rate changes. Analyzing consumption loans independently, it appears that unemployment rate was the most important. Mortgage loans‘ model is not estimated.