Neformalių kultūrinių Londono skvotų grupių vidinė saviorganizacija ir (sub)kultūriniai dėmenys: lietuvių skvoterių atvejis
Šio sociologijos magistro darbo temos aktualumas ir naujumas susijęs su skvoterių grupių formavimosi, vystymo ir galimo iširimo mikroprocesų analize kontekstualių aplinkų poveikyje. Tyrimas priskiriamas mikrolygmens grupių tyrimų kategorijai ir atliktas tarpdisciplininių mažųjų visuomenės grupių tyrimų kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti neformalių kultūrinių skvotų grupių formavimosi dinamiką ir saviorganizacinius elementus bei (sub)kultūrinius dėmenis, kurie aptinkami tarp lietuvių skvoterių Londone. Tyrimo teorija ir metodologija: tyrimo teorinis ir metodologinis modelis–dinaminių sistemų teorija, tyrimas formuojamas indukciniu–dedukciniu principu. Tyrimo metodai: 1. Dokumentų, mokslinės literatūros, tyrimų analizė. 2. Kokybinis metodas–pusiau struktūruotas giluminis interviu. 3. Kiekybinis metodas–anketinė apklausa. 4. Tyrėjo dienoraštis. Hipotetiniai teiginiai: 1. Lietuvių pasirinkimas išvykti gyventi į Londono skvotus susietas su jų gyvenimo gerovės vaizdiniu, kylančiu skirtingų socialinių kultūrinių aplinkų įtakoje. 2. Skvoterių visuomenės aktyvumas ir plėtra gali būti siejami su neformalių skvotų grupių, kuriančių efektyvias saviorganizacijos formas ir nariams reikšmingą grupinį tapatumą, egzistavimu bei sugebėjimu sėkmingai veikti priešiškoje socialinėje aplinkoje. 3. Individams būdingas poreikis kurti bendraminčių subgrupes nulemia skvotų grupių heterogeniškumą. Rezultatai: Tyrimas atskleidė dvikryptes aplinkas, skatinančias lietuvius išvykti iš Lietuvos ir skvoteriauti: „stumiančias“–nepalankus socioekonominis kontekstas Lietuvoje, netenkinantis socialinių lūkesčių ir „traukiančias“–kultūrinė ir/arba socialinių tinklų trauka. Atskleista, jog neformalių kultūrinių skvotų grupių formavimasis susijęs su dinamišku ciklinio vystymosi procesu, atsikartojančiu laike. Čia svarbūs tampa saviorganizacijos būdai, grupės vidinis tvirtumas, išorinės aplinkos poveikis. Lyderystės formų analizė leidžia daryti išvadas apie grupių vidinės saviorganizacijos skirtingumą ir lyderystės formų poveikį grupės išlikimui. Individuali direktyvinė lyderystė skvotų grupėse iššaukia vidinę įtampą tarp lyderio ir grupės narių, veda grupę link destrukcijos. Kolektyvinio kolegialaus lyderiavimo atveju, kolektyvinė reakcija į išorinius bei vidinius grupės „pavojus“ ir kolegialumas tampa socialine „jėga“, padedančia grupei išlikti ir veikti, nariams formuojant stiprų grupinio tapatumo jausmą. Kultūrine prasme, skvoto grupės kompozicija daugiaveidė–buriamasi į kultūrines simbolines bendraminčių subgrupes, kur dalijamasi panašiomis vertybėmis, idėjomis ir praktikomis. Šios subgrupės veikia lygiagrečiai, skirtingos išreiškiamos idėjos ar praktikos vidinių įtampų grupėje nesukelia.
Relevance and novelty of the subject in this sociology master’s thesis is related to the microanalysis of squat groups’ formation and development under the influence of contextual environments. The research is attributed to the category of micro level group studies and performed in the context of interdisciplinary small groups research.Thesis goal: reveal dynamics in formation of informal culturally grounded squat groups, self-organisation and sub-cultural constituents that are found among Lithuanian squatters in London.Theory/methodology: theoretical-methodological model of the research–dynamical system theory, the research is formed under inductive-deductive principle.Research methods: 1.Analysis of documents, scientific literature, research.2.Qualitative method–semi-structured, deep interview.3.Quantitative method–questionnaire.4.Researcher’s notes. Hypotheses: 1.The choice of Lithuanians to squat in London is related to welfare of life which is impacted by different social-cultural environments.2.The development and activity of squatter’s community can be related to effective self-organizational forms and significant group identity in informal squat groups, which act successfully in face of inimical social environments.3.Cultural heterogeneity of squat groups is determined by individual need to create subgroups of common thoughts. Results: The research has revealed bidirectional environments inducing Lithuanians to depart from Lithuania and squat: “pushing”–unfavourable socioeconomic context in Lithuania and “attracting”–attraction of culture and/or social networks. It is revealed that development of informal squat groups is related to the process of dynamic cyclic development replicated in time. Self-organisation forms, inner strength and influence of external inimical environments become of great importance here. Analysis of the leadership forms allows making conclusion of the internal self-organisation differences among the groups and the influence of leadership forms for survival of the group. Individual directive leadership in the group gives rise to the internal strains between the leader and members, leads the group towards its destruction. In case of the collective collegial leadership a collective reaction towards external and internal group “dangers” and collegiality become a social “power” helping the group to survive and act forming a strong sense of group identity. A cultural composition of the squat group is multi-facial. It is clustering into cultural subgroups, in which squatters share similar values, ideas and practices. These subgroups act in parallel, the ideas expressed in a different way do not give rise to the internal strains in the group.