Socialinė žiniasklaida Lietuvoje: prielaidos ir galimybės

Pastaraisiais metais, kai informacija ir žinios tampa svarbiausiu visuomenės resursu, o informaciją ne tik kaupti, bet ir apdoroti bei platinti gali kiekvienas, pasitelkęs sparčiai tobulėjančias informacines technologijas, akivaizdu, kad didžiausių pokyčių galima laukti srityje, tiesiogiai susijusioje su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu, taigi žiniasklaidoje. Dėl to svarbu ir aktualu tyrinėti alternatyvias žiniasklaidos formas, t.y. socialinę žiniasklaidą. Darbe iškelta mokslinė problema – ar socialinė žiniasklaida pajėgi geriau atspindėti ir patenkinti šiuolaikinės visuomenės poreikius nei tradicinės visuomenės informavimo priemonės? Darbo objektas – socialinės žiniasklaidos turinio įvairovė. Darbo tikslas – šiuolaikinių socialinių ir technologinių transformacijų kontekste nustatyti socialinės žiniasklaidos privalumus ir trūkumus, lyginant ją su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinių šaltinių analizė, kokybinis tyrimas: pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos žiniasklaidos bei komunikacijos ekspertais ir socialinės žiniasklaidos praktikais, lyginamoji empirinių duomenų analizė. Pirmas darbo uždavinys – išsiaiškinti socialinės žiniasklaidos sklaidos socialines, kultūrines ir technologines prielaidas. Apžvelgus mokslinę literatūrą, matoma, kad alternatyvių žiniasklaidos kanalų – socialinės žiniasklaidos, – atsiradimą labiausiai skatino šie veiksniai: sparti interneto sklaida, tinklaveikos visuomenės stiprėjimas, J. Habermas aprašytas viešosios erdvės kokybiškumo nykimas ir tradicinės žiniasklaidos komercialėjimas. Mokslinės analizės metu siekta susisteminti ir aprašyti socialinės žiniasklaidos sandarą, skirtingas formas, funkcijas bei technologijas kuriomis ji veikia – tai antrasis darbo uždavinys. Kokybinio pusiau struktūruoto interviu metu, siekta išsiaiškinti, kaip socialinę žiniasklaidą vertina socialinės žiniasklaidos bei komunikacijos specialistai ir socialinės žiniasklaidos praktikai. Tyrime pateikiamos susistemintos abiejų respondentų grupių nuomonės, jų lyginimas, suformuluota socialinės žiniasklaidos definicija, taip pat socialinės ir tradicinės žiniasklaidos lyginimas,. Ekspertai socialinę žiniasklaidą traktuoja kaip priemonę, kuri leidžia interneto vartotojams viešai išsakyti savo nuomones ir faktus. Tuo tarpu praktikai socialinę žiniasklaidą vertina kaip socialinę interneto terpę, kurioje vyksta informacijos rengimo ir platinimo procesai. Išanalizavus ekspertų ir praktikų išskiriamus socialinės žiniasklaidos privalumus, matyti, kad jie yra tiesiogiai susiję su naujausiomis informacinėmis technologijomis ir pasireiškia trimis aspektais: bendruomeniškumu, naujumu, naujienų specifika. Socialinės žiniasklaidos ryškiausias trūkumas – jos nepatikimumas. Nepatikimumą respondentai akcentuoja dviem skirtingais aspektais: turinio ir formos nepatikimumu. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti žurnalisto statuso pokyčius socialinės žiniasklaidos kontekste. Iš respondentų atsakymų nustatyta, kad vertindami žurnalisto statusą socialinėje žiniasklaidoje tiek ekspertai, tiek praktikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinė žiniasklaida prarado informacijos sklaidos monopolį – vadinasi dabar informaciją rengti ir skleisti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Tačiau žurnalisto statusas socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje nėra suvienodintas; pastarojoje jį lemia reglamentas, tuo tarpu socialinėje žiniasklaidoje – jis nereglamentuotas. Tačiau ryškiausiai žurnalisto statusą tiek socialinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje apibrėžia asmens profesionalumas ir kompetencija. Darbe iškelta hipotezė – tradicinė žiniasklaida nepateisina visuomenės lūkesčių, todėl visuomenė imasi kurti alternatyvias žiniasklaidos formas, kad pati galėtų dalyvauti naujienų ruošimo ir sklaidos procese – pasitvirtino. Kuomet tradicinė žiniasklaida nebeišpildo visuomenės poreikių, o informacija virsta preke, pritaikyta informacijos skleidėjų interesams, kai eliminuojama teisė pranešti ar prieštarauti, šie nauji informacijos sklaidos kanalai tampa tradicinės žiniasklaidos alternatyva. Antra hipotezė – socialinė žiniasklaidos keičia tradicinės žiniasklaidos ir žurnalistikos sampratas – pasitvirtino iš dalies. Socialinę žiniasklaidą galima vadinti nauja žiniasklaidos rūšimi, daugiausiai dėl naujų technologijų, kurios keičia skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Dabar ji apima ne tik profesinę žurnalistų veiklą, informaciją rengti ir skleisti gali bet kas, to norintis. Tačiau socialinės žiniasklaidos naujumą daugiausia lemia jos forma ir raiškos pavidalas. Žiniasklaidos, dar kitaip vadinamos „visuomenės informavimo priemone“ funkcijos nepakito. Pasikeitė tik informacijos perdavimo forma, prie šių pokyčių taikosi ir tradicinė žiniasklaida, ne tik integruodama savyje socialinės žiniasklaidos formas, bet ir perimdama jos bruožus.

During the recent years information and news became the most important resource for the society, even more, nowadays everybody can accumulate, process and spread information using the fastly developing IT. Due to this it can be presumed that the greatest change is yet to come in the sphere directly connected to information content processing, spreading and consuming, namely, the mass media. Therefore it is important and topical to deal with alternative forms of mass media, the social media. This paper deals with scientific problem: whether social media is able to reflect and meet the needs of contemporary society more efficiently than the traditional forms of mass media. Research object: variety of social media content. The aim is to define the advantages and drawbacks of social media in comparison with traditional mass media taking the contemporary social and technological transformations into consideration. Applied methods: analysis of scientific literature, analysis of secondary sources; qualitative research containing partly structured interviews with experts on Lithuanian media and communications and with social media practicians, comparative analysis of empiric data. First task is to clarify social, cultural and technologic presumptions for the spread of social media. The review of scientific literature states that the uprising of alternative media, namely – social media, was mostly impacted by: fast spread of Internet access, intensification of networking society, the decrease in quality of public sphere as J. Habermas suggested and the commercialization of traditional mass media. Second task. Scientific analysis was used in order to systematize and describe the structure, different forms, functions of social media and the technologies it uses. Qualitative partly structured interview was applied to find out how social media is perceived by the specialists of social media and communications and the practicians of social media. This paper contains the systematized opinions of both parties, comparisons; formulated definition of social media; comparison between social and traditional mass media, stressed pros and cons of social media. Experts refer to social media as to a tool which provides Internet users with a possibility to ventilate facts and their opinions. On the other hand, practicians describe social media as a social Internet environment which shelters information production and spread processes. Analysis on social media pros defined by experts and practicians revealed that social media advantages are directly connected with the latest technologies and have the following features: sociality, novelty and specification. The main drawback of social media is uncertainty which can appear in both the form and the content. Research was tailored to find out the changes of journalist status and mass media concept with respect to social media. Answers showed that both experts and practicians believe that traditional mass media has lost the monopoly of information spread; consequently information can be produced and spread by anyone having Internet access. However, journalist status in social and traditional mass media differs: traditional mass media regulates it while social media does not. Still the main features regulating journalist status in traditional and social media remain personal regularity and competence. First hypothesis traditional mass media does not meet the expectations of the society; due to this society starts to create alternative forms of mass media in order to participate in the production and spread of the news is confirmed. At the moment when traditional mass media is not able to meet the expectations of the society, information turns into a commodity tailored to the interests of broadcasters and the right to inform or argue is eliminated, new media channels become an alternative to traditional mass media. Second hypothesis: social media changes the concept of traditional mass media and mass media in general is partly confirmed. Social media can be referred to as a new media type mostly because of new technologies that influence the relationship between audience and the author and changes the concept of mass media. At the moment it contains not only professional journalist practices based on collecting information of public interest, research, process and periodical spread of it, what is more, information can be processed and spread by anyone willing to do so. However, the novelty of social media originates from its form and the way of expression. The general functions of mass media have not changed. Changes are noticed in the form of conveying information and traditional mass media is adapting itself to the changes mentioned not only by integrating forms of social media, but by absorbing its features as well.