Lietuvių liaudies taikomasis menas kaip tautiškumo ugdymo priemonė technologijų pamokose
Kriukas, Donatas |
Vyraujant globalizacijos procesams skatina svarstyti apie tautiškumo ateitį. Tokiame kontekste, kai nyksta šalių administracinėms sienos, tautų kultūriniai skirtumai dar labiau pabrėžiami ir iškeliami. Tautos savitumas pabrėžiamas per gimtosios kalbos puoselėjimas, istorinių įvykių atmintį, tradicijų ir papročių laikymąsi bei kitais tautą išskiriančiais ženklais. Lietuvių taikomasis liaudies menas yra tradicija pagrįsta, rankų darbų įkūnyta, iš kartos į kartą perduodama tam tikros etninės bendrijos grožio sampratos išraiška. Nors tenka apgailestauti, kad šiandieninė ugdymo sistema daugeliu atveju eliminuoja etnines vertybes, bet lyg šiol technologinis ugdymas laikomas gyvosios tradicijos puoselėtoju. Tyrimų technologiniame ugdyme tautiškumo ugdymo ir liaudies meno taikymo mokymo atlikta nedaug. Menkai tyrinėta kaip liaudies menas puoselėjamas technologinio ugdymo procese. Visiškai netyrinėtas tautiškumo puoselėjimas per technologijų pamokas. Magistro darbo tikslas – atskleisti lietuvių liaudies meno taikymą kaip tautiškumo ugdymo priemonę per technologijų pamokas. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai - išstudijuoti mokslinę literatūrą lietuvių liaudies taikomojo meno bei tautiškumo ugdymo klausimais, nustatyti mokinių ir mokytojų požiūrį į tautiškumo plėtojimą per technologijų pamokas pasirenkant apie lietuvių liaudies meno temas ir nustatyti lietuvių liaudies meno ir tautiškumo ugdymo sąsajas technologinio ugdymo kontekste. Siekiant išanalizuoti lietuvių liaudies meno taikymą kaip tautiškumo ugdymo priemonę per technologijų pamokas buvo pasirinkti kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Kiekybinis turimas skirtas aketinei mokinių apklausai atlikti, o kokybinis – mokytojų interviu apklausai. Tyrimo metu buvo apklausta 275 mokiniai ir 9 technologijų mokytojai. Tyrimo dalyviai yra iš Vilniaus miesto ir Širvintų miestelio ir Širvintų rajono. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėja, kad tautiškumo samprata nėra vienareikšmiška. Nors daugelis autorių ją atskleidžia skirtingai, tačiau išskiriami esminiai tautiškumo elementai: kalba, tradicijos ir papročiai, nacionaliniai simboliai ir istoriniai įvykiai. Švietimo politikos dokumentuose tautiškumas yra įtrauktas į ugdymo tikslų prioritetus, parengta ne viena strategija ir programa, tačiau pasigendama sukonkretintų tautiškumo ugdymo galimybių technologijų dalyko mokymo kontekste. Nustatyta, kad mokinių nuostata į tautiškumą yra teigiama (62 proc.) ir tai patvirtina jų dalyvavimas tautiškumo puoselėjime (76 proc.). Atskleista, kad mokiniai technologijų pamokose tautiškumą ir lietuvių liaudies meną sutapatina ir laiko vieną nuo kito priklausomais. Tinkamiausia tautiškumo ugdymo ir liaudies meno mokymo plėtotė yra tekstilės ir gaminių dizaino technologijų programos. Statistiškai patikimi duomenys rodo, kad lytis turi įtakos mokinių tautiškumo suvokimui: mergaitėm labiau nei berniukams yra svarbūs tokie tautiškumo elementas kaip kalba, nacionaliniai simboliai, tradicijos ir papročiai, o berniukams – sportiniai pasiekimai ir patiekalai. Nustatyta, kad pedagogai pozityviai vertina tautiškumo ugdymą technologijų pamokose. Šį ugdymo uždavinį tyrimo dalyviai integruoja į atskiras technologijų programas, technologijų veiklos sritis ir kuriamus gaminius. Technologijų mokytojai tautiškumo viena iš sudedamųjų dalių laiko etninės kultūros puoselėjimą, o čia svarbiausias vaidmuo tenka lietuvių liaudies taikomajam menui, kuris yra tautos tapatumo ir integralumo stiprinimo priemonė. Nustatyta, kad technologijų pamokose lietuvių liaudies meno mokymas yra tautiškumo ugdymo prielaida. Mokinių nuomone, kuriant tautišką gaminį turėtų būti naudojamos tik gamtinės medžiagos, naudojamos tradicinės technologijos. Daugelis tokių gaminių įgauna lietuvių liaudies meno dirbinių bruožų. Mokytojų nuomone, mokant lietuvių liaudies meno ugdoma pozityvi nuostata į tautiškumą ir galimybę kūrybiškai dalyvauti pasaulio tautų bendrijoje.
Dominating globalization processes invite us to consider about the future of nationality. In today’s context when the borders between countries vanish nation’s cultural differences are emphasized and raised more. Nation’s peculiarity is emphasized through the nourishing of mother-tongue, recollection of historical events; follow the traditions, manners and other exceptional features of the nation. Applied art of Lithuanian folk is a tradition objectified by handicraft, based on expression of beauty conception and carried from generation to generation by a particular ethnic society. Of course it is a pity that today‘s educational system eliminates ethnic values in many cases still technological education is considered the conservator of live tradition. There is not much research performed on the education of folk‘s applied art in technological education. Besides, it is poorly investigated how folk is nourished in the process of technological education. What is more, there is no investigation on how folk is nourished during technology lessons. The aim of MA thesis is to reveal the usage of applied art of Lithuanian folk as a means of nationality education in technology lessons. In order to reach the aim certain goals have been raised: to explore nonfiction on the questions of applied art of Lithuanian folk and nationality education, to find out students’ and teachers’ view towards the elaboration of nationality in technology lessons through the topics of folk arts and to identify the link in the context of technological education between Lithuanian folk art and nationality education. Quantitative and qualitative analysis was chosen in order to investigate the usage of applied art of Lithuanian folk as a means of nationality education in technology lessons. Quantitative analysis was used to perform students’ questionnaire survey, whereas qualitative analysis was used for teachers’ interview survey. During the investigation two hundred and seventy-five students and nine technology teachers were questioned. The participants of the survey are from Vilnius, Širvintų town and Širvintų district. After a thorough analysis it was understood that nationality conception is not unambiguous. Although many authors reveal it differently still there are several essential elements of nationality like language, traditions, manners, national symbols and historical events. In the documents of education policy nationality is included in the priority of educational aims, more than one strategy and program is ready. However, there is a lack of opportunities of concretized nationality education in the context of technology teaching. It was discovered that students’ opinion towards nationality is positive (62 per cent), thus, it confirms their participation in nationality nurturance (76 per cent). Besides, it was revealed that students during technology lessons consider nationality and Lithuanian folk art dependent on one another. The best development of nationality education and folk art is textile and product design in technology program. It was also discovered that teachers have a positive opinion on nationality education in technology lessons. The participants of the investigation integrate this educational goal into separate technology programs, technology work spheres and creative products. According to teachers Lithuanian folk art is an assumption of nationality education. The usage of applied art of Lithuanian folk as a means of nationality education in technology lessons contributes to education of individuality, nation’s traditions, the protection and development of cultural heritage.