Lietuvių liaudies taikomasis menas kaip tautiškumo ugdymo priemonė technologijų pamokose

Abstract

Vyraujant globalizacijos procesams skatina svarstyti apie tautiškumo ateitį. Tokiame kontekste, kai nyksta šalių administracinėms sienos, tautų kultūriniai skirtumai dar labiau pabrėžiami ir iškeliami. Tautos savitumas pabrėžiamas per gimtosios kalbos puoselėjimas, istorinių įvykių atmintį, tradicijų ir papročių laikymąsi bei kitais tautą išskiriančiais ženklais. Lietuvių taikomasis liaudies menas yra tradicija pagrįsta, rankų darbų įkūnyta, iš kartos į kartą perduodama tam tikros etninės bendrijos grožio sampratos išraiška. Nors tenka apgailestauti, kad šiandieninė ugdymo sistema daugeliu atveju eliminuoja etnines vertybes, bet lyg šiol technologinis ugdymas laikomas gyvosios tradicijos puoselėtoju. Tyrimų technologiniame ugdyme tautiškumo ugdymo ir liaudies meno taikymo mokymo atlikta nedaug. Menkai tyrinėta kaip liaudies menas puoselėjamas technologinio ugdymo procese. Visiškai netyrinėtas tautiškumo puoselėjimas per technologijų pamokas. Magistro darbo tikslas – atskleisti lietuvių liaudies meno taikymą kaip tautiškumo ugdymo priemonę per technologijų pamokas. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai - išstudijuoti mokslinę literatūrą lietuvių liaudies taikomojo meno bei tautiškumo ugdymo klausimais, nustatyti mokinių ir mokytojų požiūrį į tautiškumo plėtojimą per technologijų pamokas pasirenkant apie lietuvių liaudies meno temas ir nustatyti lietuvių liaudies meno ir tautiškumo ugdymo sąsajas technologinio ugdymo kontekste. Siekiant išanalizuoti lietuvių liaudies meno taikymą kaip tautiškumo ugdymo priemonę per technologijų pamokas buvo pasirinkti kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Kiekybinis turimas skirtas aketinei mokinių apklausai atlikti, o kokybinis – mokytojų interviu apklausai. Tyrimo metu buvo apklausta 275 mokiniai ir 9 technologijų mokytojai. Tyrimo dalyviai yra iš Vilniaus miesto ir Širvintų miestelio ir Širvintų rajono. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėja, kad tautiškumo samprata nėra vienareikšmiška. Nors daugelis autorių ją atskleidžia skirtingai, tačiau išskiriami esminiai tautiškumo elementai: kalba, tradicijos ir papročiai, nacionaliniai simboliai ir istoriniai įvykiai. Švietimo politikos dokumentuose tautiškumas yra įtrauktas į ugdymo tikslų prioritetus, parengta ne viena strategija ir programa, tačiau pasigendama sukonkretintų tautiškumo ugdymo galimybių technologijų dalyko mokymo kontekste. Nustatyta, kad mokinių nuostata į tautiškumą yra teigiama (62 proc.) ir tai patvirtina jų dalyvavimas tautiškumo puoselėjime (76 proc.). Atskleista, kad mokiniai technologijų pamokose tautiškumą ir lietuvių liaudies meną sutapatina ir laiko vieną nuo kito priklausomais. Tinkamiausia tautiškumo ugdymo ir liaudies meno mokymo plėtotė yra tekstilės ir gaminių dizaino technologijų programos. Statistiškai patikimi duomenys rodo, kad lytis turi įtakos mokinių tautiškumo suvokimui: mergaitėm labiau nei berniukams yra svarbūs tokie tautiškumo elementas kaip kalba, nacionaliniai simboliai, tradicijos ir papročiai, o berniukams – sportiniai pasiekimai ir patiekalai. Nustatyta, kad pedagogai pozityviai vertina tautiškumo ugdymą technologijų pamokose. Šį ugdymo uždavinį tyrimo dalyviai integruoja į atskiras technologijų programas, technologijų veiklos sritis ir kuriamus gaminius. Technologijų mokytojai tautiškumo viena iš sudedamųjų dalių laiko etninės kultūros puoselėjimą, o čia svarbiausias vaidmuo tenka lietuvių liaudies taikomajam menui, kuris yra tautos tapatumo ir integralumo stiprinimo priemonė. Nustatyta, kad technologijų pamokose lietuvių liaudies meno mokymas yra tautiškumo ugdymo prielaida. Mokinių nuomone, kuriant tautišką gaminį turėtų būti naudojamos tik gamtinės medžiagos, naudojamos tradicinės technologijos. Daugelis tokių gaminių įgauna lietuvių liaudies meno dirbinių bruožų. Mokytojų nuomone, mokant lietuvių liaudies meno ugdoma pozityvi nuostata į tautiškumą ir galimybę kūrybiškai dalyvauti pasaulio tautų bendrijoje.