Bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų socialinių pedagogų bendradarbiavimo gerinimas ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų
Alaburdienė, Rasa  | 
Tyrimo problema. Praėjusių, 2015 metų, duomenys, kuriuos pateikia Socialinė ir darbo ministerija, rodo, kad socialinės rizikos šeimų Lietuvoje buvo 9 892, jose augančių vaikų 19 527. Dažniausios ir skaudžiausios priežastys, kodėl šeimos patenka į socialinės rizikos šeimų sąrašą, yra nedarbas, alkoholizmas, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, mažos šeimos pajamos, socialinių tėvystės įgūdžių stoka, menkas tėvų išsimokslinimas, neadekvatus situacijos suvokimas. Visi šie socialinės rizikos veiksniai susiję su gerovės būsena ir jos kūrimu šeimoje. Todėl norint padėti ir suteikti reikiamą kvalifikuotą, kompleksinę pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams, reikalingas kokybiškas ir glaudus bendradarbiavimas tarp specialistų ir institucijų, tarp bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų socialinių pedagogų. Šiuo tyrimu norima apžvelgti galimybes, kaip pagerinti bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų bendradarbiavimą, ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Tyrimo objektas. Bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų socialinių pedagogų bendradarbiavimo gerinimo galimybes, ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Tyrimo tikslas. Nustatyti bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų bendradarbiavimo gerinimo galimybes, ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų Tyrimo metodai. Teoriniai – mokslinės, pedagoginės, psichologinės, švietimo dokumentų, socialinių dokumentų, Lietuvos Respublikos įstatymų analizė, lyginimas, apibendrinimas, tema „Bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų socialinių pedagogų bendradarbiavimo gerinimas ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų“ Empiriniai – kokybinis tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai . Tyrimo rezultatai rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų ir vaikų dienos centrų socialinių pedagogų bendradarbiavimui, ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų, reikia aktyvesnio bendradarbiavimo tarpusavyje, nėra sistemingo kompleksinio darbo, nėra komandos, kuri dirbtų socialinės rizikos šeimų vaikų labui. Dauguma atvejų socialiniai pedagogai dirba pavieniui, kartais kreipiasi pagalbos į specialistus, taip pat institucijas. Taip pat atsiskleidė bendradarbiavimo būklė ir trūkumai bei nustatytos gerinimo galimybės. Išvados. Apibūdinti socialinės rizikos šeimų, vaikų ypatumus, šie vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, emocijų sutrikimais, mokymosi sunkumais, bendravimo problemomis, išsiaiškinti svarbu, nes analizuojami duomenys yra svarbūs bendradarbiavimo būklei nustatyti ir gerinimo galimybėms fiksuoti. Socialinių pedagogų misija ir funkcijos, ugdant socialinės rizikos šeimų vaikus, padėti socialinės rizikos šeimų vaikams,rasti reikiamą pagalbą įveikti mokymosi sunkumus, skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, sustiprėti emociškai, nugalėti baimes, nepasitikėjimą, bei integruotis visuomenėje.
The research problem: At this time more and more families are added in to the social risk families list. The data, which was presented by The Ministry of Social Security and Labour in 2015 shows that the number of social risk families in Lithuania was 9 892 in which 19 527 were children. The most common reasons why families are added in to the social risk families list are: unemployement, alcoholism, dependence on psychotropic substances, low income, social parenting skills shortage, poor parental education. All of these social risk factors are related to development of well-being in the family. Therefore, in order to assist and provide the necessary qualified comprehensive assistance to social risk families and children living in them, requires qualitatively and close cooperation between professionals and institutions, including general education schools and child day care centers social educators. This study intended to review the possibilities for improving the general education schools and child day care centers in educating children from social risk families. Research object: General education schools and child day care centers social educators cooperation opportunities for educating children from social risk families. Objective of the research: To determine cooperation opportunities between general education schools and child day care centers social educators for educating children from social risk families. Research methods: Theoretical - scientific, educational, psychological, educational documents, social documents, analysis of the Republic of Lithuania laws, comparison, generalization on subject " The improvement of cooperation between general education schools and child day care centres in educating children from social risk families ". Empirical - qualitative research method, a semi-structured interview. Research results: The results show that cooperation between general education schools and child day care centers social educators needs to be more active. There are no sistematic and complex work or team that would work with social risk families children's sake. In most cases social educators are working individualy, sometimes they are seeking help from professionals, as well as institutions. Also revealed the cooperation disadvantages and limitations between general education schools and child day care centers. Conclusions: Children from social risk families have behavioral disorders, emotional disorders, learning difficulties, communication problems what is important to find out because analyzed data is important to determine the state of cooperation and improving the ability to capture. General education schools and child day care centers social educators mission and functions of educating social risk families children are to help social risk families children to find the necessary assistance to overcome difficulties in learning, to promote communication and cooperation, to became stronger emotionally, overcome fears, distrust and integrate into society. Cooperation needs to be improved between the general education schools and day care centers creating a structure, team, professional programs and cooperation factors.