Salomėjos Neries kolūkio istorija XX a. 5-6 deš.
Beleškevičius, Audrius |
Lietuvos istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo susieta su Sovietų Sąjungos istorija, todėl visai nenuostabu, jog Sovietų Sąjungos politikos atspindžiai buvo labai greitai pastebimi valstybėje. Viena iš pagrindinių veiklos krypčių buvo žemės ūkis. Gana greitai, buvo pradėta žemės ūkio nacionalizacija ir kolektyvizacija – pradėtos steigti žemės ūkio artelės – kolūkiai ir tarybiniai ūkiai. Vienas tokių buvo Salomėjos Neries vardo kolūkis. Tiesa, jis labai greitai, įsibėgėjus kolūkių stambinimo vajui, buvo sujungtas su Dainavos ir XIX TSKP suvažiavimo kolūkiais. Salomėjos Neries vardo kolūkis, nors buvo ir Kauno pakraštys, bet jo teritorijoje buvo statomas be galo regionui strategiškai svarbus statinys – Kauno hidro-elektrinė. Tačiau ekonominės naudos Salomėjos Neries vardo kolūkis neturėjo. Salomėjos Neries vardo kolūkis gyvavimo pradžioje turėjo gana mažai žemės ūkio padargų, įrankių, kurių labai reikėjo plėtojant žemės ūkį. Trūko gyvulių, kurie reikalingi ne tik žemės ūkio darbuose, bet ir maistui bei įvykdyti valstybės nustatytas prieauglio kvotas. Salomėjos Neries vardo kolūkio istorija svarbi ir labai aktuali dabartinės Kauno Dainavos, Eigulių ir Karmėlavos seniūnijų bendruomenėms, nes kiekvienas žmogus jaučia tam tikrą nostalgiją esamos gyvenamosios vietos istorijai. Svarbu yra atskleisti Salomėjos Neries vardo kolūkio atsiradimo aplinkybes ir patį kūrimąsi pagrįsti istoriniais, archyviniais dokumentais. Suprasdamas Salomėjos Neries vardo kolūkio istorijos įvairiapusiškumą darbe pagrindinį dėmesį sutelksiu istoriografijoje nenušviestiems kolūkio kūrimosi ir materialinės būklės klausimams, socialinei kolūkio gyventojų analizei pagal išsilavinimo, šeimos sudėties, tautinės sudėties, gyvenamosios vietos kaitos ir darbo kriterijus. Atskirai panagrinėsiu vyrus ir moteris pagal amžiaus grupes. Ne mažiau svarbu susipažinti su prie Salomėjos Neries vardo kolūkio prijungtais Dainavos ir XIX TSKP suvažiavimo kolūkiais. Tiesa, derėtų atkreipti dėmesį, jog apie šiuos du kolūkius archyvinių duomenų yra gana mažai. Tačiau istorinę praeitį fragmentiškai galima aptikti istoriografijoje, o archyviniai duomenys leidžia parengti socialinę pagal jau minėtus - išsilavinimo, šeimos sudėties, tautinės sudėties, gyvenamosios vietos kaitos ir darbo kriterijus. O Dainavos kaimo rodiklius galima palyginti su 1918 – 1940 metų kai kuriais rodikliais.
Lithuanian history after the Second World War has been linked with the history of the Soviet Union, so it is not surprising that the reflections of the Soviet Union's policy were soon noticed in the state. One of the main activities was agriculture. Quite rapidly, agricultural collectivization and nationalization were launched - agricultural cooperatives (collective and state farms) have been established. Salomėja Neris collective farm was one of these. Actually, very quickly, at the stage of a enlarging the collective farms, it was connected with Dainava and the XIX Congress of the CPSU collective farms. Although Salomėja Neris collective farm was in Kaunas periphery, but in its territory a very strategically important building to the region - Kaunas hydro-electric power plant - was being built. However, Salomėja Neris collective farm did not have any economic benefits. At the beginning of its existence, Salomėja Neris collective farm had quite a few agricultural implements and tools which were badly needed for the development of agriculture. There was a lack of livestock, which were necessary not only for agricultural work, but also for food and to meet the growth quotas set by the state . Salomėja Neris collective farm‘s history is significant and relevant to the present communities of Kaunas Dainava, Eiguliai and Karmėlava parishes, as each person feels a certain nostalgia for the history of the present dwelling place. It is important to reveal Salomėja Neris collective farm‘s circumstances of occurence and base its establishment on historical and archival documents. Being aware of versatility of Salomėja Neris collective farm‘s history, on my paper I will focus mainly on non-highlighted in historiography issues of establishment of the collective farm and its material condition, as well, on social analysis of collective farm‘s population by education, family composition, ethnic composition, change of residence and employment criteria. I will analyse separately men and women by the age groups. It is equally important to get acquainted with Dainava and XIX Congress of the CPSU collective farms connected to Salomėja Neris collective farm. It should be noted that there is very little archival data about these two other collective farms. However, the fragmentary historical past can be found in historiography and archival data allows to make a social analisis by already mentioned - education, family composition, ethnic composition, change of residence and employment criteria. And rural indicators of Dainava can be compared to the 1918 - 1940s some of the indicators.