Baltų vardyno tyrimo principai Huberto Gurnovičiaus tekstuose

Baltų vardyno tyrimo principai Huberto Gurnovičiaus tekstuose Summary Hubert Górnowicz – profesorius, onomastinės mokyklos Gdanske įkūrėjas. Jo susidomėjimų ir darbo sritis plati. Tai ir dialektologija, ir toponimija, ir antroponimija. Kalbininko nuopelnai mokslui nemaži. Jis daug nusipelnė baltų vardyno tyrimui, ypač prūsų vardyno tyrimui. Darbo objektas – H. Gurnovičiaus mokslinė veikla. Šio magistro darbo tikslas – aptarti Gurnovičiaus mokslinę veiklą; pateikti principus bei metodus, kuriais jis vadovavosi; nurodyti jo tyrimų, metodų skirtumus nuo kitų kalbininkų; išanalizuoti jo veikalus bei straipsnius (išrinkti iš Gurnovičiaus veikalų prūsų tikrinius vardus, surasti jų darybos pagrindą, identifikuoti šaknines morfemas, susiejant jas su baltų kalbų (prūsų, lietuvių, latvių ir kai kuriais atvejais su lenkų) apeliatyvais, antroponimais, nustatyti darybines morfemas); panagrinėti, kaip Gurnovičius atstato autentiškas prūsiškų vardų lytis, palyginti jo interpretaciją su kitų prūsų vardyno tyrėjų interpretacijomis. Darbe vartojamos sąvokos bei terminai. Lietuvių kalbotyroje onomastikos specialistų vartojami tiek tarptautiniai terminai, tiek lietuviški jų atitikmenys. Dažniausiai darbe vartojamas terminas yra toponimas arba vietovardis. Juo įvardijamas bet kurios gamtinės ar dirbtinės žemės paviršiaus vietos ar kitokio geografinio objekto tikrinis vardas. Vietovardžių rūšys yra įvairūs gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardai, pavyzdžiui, šalių, miestų, kaimų, kalnų, lygumų, laukų, jūrų, upių ir kt. vardai. Šiam darbui dar bus svarbūs tokie terminai: oikonimas, žemėvardis, vandenvardis. Oikonimas – gyvenamosios vietos tikrinis vardas, vietovardžių rūšis. Oikonimais laikomi bet kurio tipo gyvenviečių, pavyzdžiui, miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, vardai. Žemėvardis – tikrinis negyvenamosios vietos vardas, vietovardžių rūšis. Tai kalnų, kalvų, skardžių, daubų, slėnių, pievų, lankų, ganyklų, laukų, dirvonų, žvyrduobių, molduobių, miškų, skynimų, šilų, krūmų, kelių, takų ir kt. vardai. Hidronimai arba vandenvardžiai – tikriniai vandens telkinių (jūrų, vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, įlankų, pelkių, liūnų ir kt.) vardai; siaurąja prasme – tik upių ir ežerų vardai. Gurnovičius aptarė 185 prūsų vardus, iš kurių 121 yra oikonimai, 35 žemėvardžiai ir 69 hidronimai. Darybos atžvilgiu dominuoja priesaginiai oikonimai. Jų yra 46. Priešdėlinių vedinių buvo tik 7. 9 vietovardžiai yra dūriniai. Dauguma dūrinių yra kilę iš asmenvardžio arba apeliatyvo. Asmenvardis būna tik pirmajame sande (Matkutkaimis), apeliatyvai gali būti ir pirmajame, ir antrajame sande (Blundelauks). Daugiausia pasikartoja tokie antrieji sandai kaip lauks (6) ir kaimis (3). Kitos darybos rasta 27 vardai. Išanalizavus įvairių onomastų nuomones, paaiškėjo, kad vietovardžiai turi įvairių kilmės hipotezių. Jie gali būti kilę iš antroponimų (61), apeliatyvų (15) ir kitų toponimų. 28 oikonimai turi kelias kilmės hipotezes. 7 oikonimai yra hidroniminės kilmės. Priesaginiai vediniai dominuoja ir tarp žemėvardžių. Jų yra 5. Yra du priešdėliniai vediniai, 6 dūriniai. Penki žemėvardžiai yra kitos darybos, dviejų kilmę sunku nustatyti. Žemėvardžių aptariami tik 22. Iš jų 10 kilę iš apeliatyvų, 3 – antroponimų, o 2 kilo iš hidronimų. 2 vardai turi kelias kilmės hipotezes. 6 laikomi dūriniais, jų sandai yra įvairūs. Dauguma hidronimų yra priesaginiai vediniai. Jų yra 25. Antrą vietą užima sudėtiniai hidronimai, kurių rasta net 19. Priešdėlinių rasta tik trys vardai. Yra 8 kitos darybos hidronimai. Dūrinių buvo tik penki. Abu jų sandai buvo apeliatyvai. Hidronimų kilmė irgi įvairuoja. Net 30 hidronimų kilo iš apeliatyvų, vienas – iš asmenvardžio, vienas – iš kito vietovardžio, 9 turi kelias kilmės hipotezes, o 28 kitaip sudaryti, todėl apie kilmę sunku ką pasakyti. Gurnovičiaus interpretacijos skiriasi nuo kitų kalbininkų interpretacijų. Gurnovičius rekonstruoja toponimus, atstatydamas ne tik pamatinę lytį, bet ir galūnes. Yra tokių vardų, kuriuos jis laiko lenkiškos kilmės, kiti tyrėjai juos interpretuoja kitaip. Kalbininkas taiko įvairių metodų integraciją. Geografinių vardų etimologijos tyrinėjimuose taikoma semantinė – etimologinė prof. W. Tašyckio klasifikaciją. Tyrinėjant vardų etimologiją, remiamasi struktūraline – gramatine S. Rospondo geografinių vardų klasifikacija.

Hubert Górnowicz is the founder of the onomastic school in Gdansk. The field of his interests and work is wide. This is dialectology, toponymy as well as anthroponymy. He deserves a lot for his studies of the Baltic proper names index and especially for the Prussian proper names index. The subject of the thesis is the scientific activity of H. Górnowicz. The aim of this Master thesis is to discuss the scientific activity of Górnowicz; to present the principles and methods which he observed by studying the Baltic proper names index, to specify the differences of his research and methods by comparing them to other linguists; to analyze his treatises and articles (to pick out the Prussian proper names from the treatises of Górnowicz, to find the basis of their formation, to identify the root morphemes by relating them to the appellatives, anthroponyms of Eastern Baltic languages (Lithuanian, Latvian and in some cases Polish), to define word-building morphemes; to analyze how Górnowicz restores the authentic genders of Prussian names, to compare his interpretation with the interpretations of other Prussian proper names index researchers. Notions and terms used in the thesis. The specialists of onomastics use both international terms and their Lithuanian equivalents in Lithuanian linguistics. The term used most often in the thesis is a toponym or place-name. The proper name of any natural or artificial earth surface place or another geographical feature is defined by it. The types of place-names are different names of inhabited or uninhabited areas, e.g. the names of countries, towns, villages, mountains, plains, fields, seas, rivers, etc. Such terms as listed below will also be important for the thesis: oikonym, land-name, water-name. The oikonym is a proper name of an inhabited area, a type of a place-name. Oikonyms are considered to be the names of any settlements, e.g. towns, townships, villages or farmsteads. The land-name is a proper name of an uninhabited area, a type of a place name. That is the names of mountains, hills, precipices, ravines, valleys, meadows, flood plains, pastures, fields, long-fallow lands, gravel pits, clay-pits, forests, clearings, pine-woods, bushes, roads, paths, etc. The hydronym or water-name is a proper name of water bodies (seas, oceans, lakes, rivers, ponds, canals, fords, bays, marshes, quagmires, etc.); in the narrow sense of the word – only the names of rivers and lakes. Górnowicz discussed 185 Prussian names, 121 of which were oikonyms, 35 – land names and 67 – hydronyms. From the aspect of word-building the suffixal oikonyms prevail. There are 23 of them. There are only 7 of prefixed derivatives. 9 place names are compound words. Most compound words are derived from a person’s proper name or appellative. The person’s proper name usually is in the first component (Matkutkaimis) and the appellatives may be both in the first and in the second component (Blundelauks). Most often such second components as lauks (6) and caymis (3) recur. 23 names were found of different formation. Having analyzed the opinions of different onomastic specialists, it was found out that place names had different hypotheses of origin. They may be derived from anthroponyms (58), appellatives (16) and other toponyms. 28 oikonyms have several hypotheses of origin. 11 oikonyms are of hydronymic origin. Suffixal derivatives prevail among land names, too. There are 8 of them. There are 2 prefixed derivatives and 6 compound words. 5 land names are of other formation, it is difficult to determine the origin of two of them. Referring to land names only 22 of them are discussed. 10 of them are derived from appellatives, 3 – from anthroponyms and 2 are derived from hydronyms. 2 names have several hypotheses of origin. 6 are considered to be compound words and their components are divergent. Most hydronyms are prefixed derivatives. There are 25 of them. Compound hydronyms of which 15 have been found, take second place. Only 2 names of prefixed hydronyms have been found. There are 8 hydronyms of other formation. Compound words are only 5. Both their components were appellatives. The origin of hydronyms also varies. Even 28 hydronyms are derived from appellatives, one – from a person’s proper name, one – from another place name, 8 have several hypotheses of origin and 28 of them are formed in other way, thus it is difficult to say something about their origin. The interpretations of Górnowicz differ from the interpretations of other linguists. Górnowicz reconstructs toponyms by restoring not only the basic gender but endings, too. There are some names which he considers to be of Polish origin, other researchers interpret them in another way. The linguist applies integration of different methods. The semantic and etymological classification of W. Tašycki is applied to etymological research of geographical names. While studying the etymology of names, the structural and grammatical classification of geographical names of S. Rospond is referred to.