Valstybės skola ir jos valdymo efektyvumas
Lapin, Mažena |
Valstybės skola dabartinėje ekonomikos krizės situacijoje yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia ne tik pačią valstybę, vyriausybę, bet ir visus šalies gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Darbo tikslas - atlikti Lietuvos Respublikos valstybės skolos ir jos valdymo efektyvumo analizę ir jos pagrindu pateikti pasiūlymus efektyvesniam valstybės skolos valdymui. Tikslui pasiekti numatyti šie darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti užsienio bei Lietuvos autorių mokslinę literatūrą ir teisus aktus valstybės skolos valdymo klausimais ir apibendrinti pagrindines teorines nuostatas; 2) išsiaiškinti valstybės skolos atsiradimo priežastis, jos valdymo principus bei skolos aptarnavimo sistemą; 3) išskirti ir palyginti skirtingas valstybės skolos valdymo strategijas ir metodus; 4) atlikti Lietuvos vidaus ir užsienio skolos 1993 – 2011 metų kitimo efektyvumo analizę; 5) parengti pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos valstybės skolos valdymo efektyvumui didinti. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nacionalinių dokumentų ir teisės aktų sisteminė analizė, kiekybinė ir kokybinė statistinių duomenų analizė. Atlikus Lietuvos Respublikos valstybės skolos valdymo 1993-2011 m. analizę daroma išvada, kad atkūrusi nepriklausomybę ji neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų užsienio šalims. Tačiau Lietuvos vyriausybės vykdyta monetarinė ir fiskalinė politika sukėlė biudžeto deficito problemas, kurios neišvengiamai vertė skolintis. Dabartiniu metu mūsų šalies valstybės skolos rodiklis yra mažesnis nei 40 proc. BVP, o t.y. žemiau už ES nustatytą skolos „slenkstį“ (60 proc.) bei skolos vidurkis yra daugiau nei du kartus žemesnis už vidutinį analogišką viso ES bloko vidurkį (80 proc.), tačiau mūsų šalis turi žemą skolinimosi reitingą. Atsižvelgiant į Lietuvos valstybės skolos valdymo praktiką ir remiantis užsienio šalių skolos valdymo patirtimi, siekiant sumažinti valstybės skolą Lietuvai rekomenduojama: griežtai kontroliuoti ir, esant reikalui, koreguoti valstybės išlaidas jas didinant tokiose srityse kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos; skatinti gyventojų užimtumą ir mažinti nedarbą kuriant verslui palankius įstatymus; vykdyti pensijų reformą ir reformuoti sveikatos priežiūros sistemą; pagrindinis valstybės biudžeto skolinimosi šaltinis turi būti vidaus rinka, o finansavimas iš užsienio gali būti periodiškai padidintas.
The situation of public debt in the current economical recession is one of the most pressing issues, because it affects not only the state government, but all the people, their social environment and future generations. The purpose of the master’s work is - to carry out the Lithuanian state debt and its management efficience analysis and propose solutions based on the more effective public debt management. There are provided objectives for the following tasks: 1) examine the foreign and Lithuanian authors scientific literature and legislation in the state debt management issues, and summarize the main theoretical approaches 2) determine the causes of public debt, its governmental and debt service system 3) identify and compare various debt management strategies and techniques 4) analyse Lithuanian internal and foreign debt changes from 1993 to 2011 5) develop proposals and recommendations of the Lithuanian state debt for more efficient management. Methods used in this work: analysis of scientific literature, Lithuanian, Latvian and Poland's national legislation and documents, systematic qualitative and quantitative statistical analysis. Analysis of Lithuanian public debt management in 1993-2011 revealed that after the restoration of independence Lithuania did not have any financial liabilities to other foreign countries. However, the Lithuanian government pursued such monetary and fiscal policy which led to the budget deficit problems impacted on borrowing. Nowadays, our country's public debt ratio is less than 40 percent GDP, which is below the EU's debt "threshold" (60 percent) and the average of the debt is more than two times lower than the average for a similar block of the total EU countries (80 percent)., however our country still has a low credit rating. With respect to other countries state debt management examples there are ascertained different recommendations how to reduce Lithuaniain state debt: the strict control of national expenditures, if necessary increase expenses in education, research and innovation, reducement of unemployment creating more business-friendly loaws, the pension and healthcare system reforms and the main source of borrowing must be internal market and the external financing can be increased only form time to time.