Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos konsolidavimas nuo Nicos iki Lisabonos sutarties
Belickė, Jurgita |
Šiandienos pasaulyje saugumas yra viena iš svarbiausių kiekvienos valstybės politikos sričių. Saugumas ir gynyba yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos (ES) politikos sričių, laikoma antruoju iš trijų pagrindinių ES ramsčių. Pastaraisiais metais būtent ES bendroji užsienio ir saugumo politika buvo nuolat kritikuojama dėl neefektyvios politikos. Ilgalaikis ES nesugebėjimas suformuluoti suderintos ir nuoseklios bendros užsienio ir saugumo politikos buvo vienas iš Europos, kaip tarptautinio aktoriaus silpnumą lėmusių veiksnių. Tačiau Lisabonos sutartimi buvo įvesta nemažai pakeitimų turinčių įtakos ES bendrai užsienio ir saugumo politikai ir tuo pačiu ES galios išraiškai tarptautinėje arenoje. Šio darbo objektas – ES bendra užsienio ir saugumo politika nuo Nicos iki Lisabonos sutarties. Darbo tikslas – išanalizuoti ES bendros užsienio ir saugumo politikos konsolidavimo procesą bei jo rezultatus nuo Nicos iki Lisabonos sutarties. Siekiant paminėto tikslo yra keliami uždaviniai apžvelgti ir išanalizuoti šiuolaikines pasaulio saugumo koncepcijas bei ES bendrą užsienio ir saugumo politiką jų kontekste; ES bendros užsienio ir saugumo politikos aspektus ir pagrindinius pakeitimus Nicos bei Lisabonos sutartyse; ES bendros užsienio ir saugumo politikos formavimo mechanizmus atskirose ES institucijose bei ES bendros užsienio ir saugumo politikos realizavimo instrumentus: dvišalius, daugiašalius ES susitarimus, ES ir NATO santykius, taikos palaikymo misijas bei kaimynystės politiką. Išanalizavus Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką nuo Nicos iki Lisabonos sutarties buvo prieita prie išvadų, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas sustiprino ES institucinius ir juridinius pagrindus, sudarė sąlygas bendros užsienio ir saugumo politikos konsolidavimui. Tačiau Sąjungos vis dar laukia rimti išbandymai, tiek vidiniai, tiek išoriniai, nuo kurių priklausys tolimesnė Bendrosios užsienio ir saugumo politikos raida ir jos tempai. Norėdama išlaikyti įtaką ir galią pasaulyje ES bus priversta toliau stiprinti Bendrąją užsienio ir saugumo politiką, ieškant naujų partnerių ir instrumentų.
Nowadays security is one of the most important policies of a state. Foreign and security policy is also one of priority fields of European Union and it is one of three main Pillars of EU. Nevertheless, in these latter years European Union’s Common Foreign and Security Policy was constantly criticized for inefficiency and inability to create consentaneous and consistent Common Foreign and Security Policy, which leads to weakness of EU as international actor. However, Lisbon treaty invented many changes that make influence to Common Foreign and Security Policy and to the power of EU in international scene. European Union’s Common Foreign and Security Policy from Nice to Lisbon Treaty was chosen as the objective point of the work. The aim of this work is to reveal and analyze the consolidation of European Union’s Common Foreign and Security Policy from Nice to Lisbon Treaty. In order to meet an aim there are several tasks: to reveal and analyze theories of security policy and the role of EU in their context; main aspects and changes of Common Foreign and Security Policy after Nice and Lisbon treaties; formation of CFSP at various EU institutions and instruments of CFSP: bilateral, multilateral agreements, EU and NATO relations, peacekeeping missions and neighborhood policy. After analyzing European Union’s Common Foreign and Security Policy, it appeared that ratification of Lisbon Treaty strengthened institutional and juridical basics of EU and allowed process of consolidation of CFSP. Despite that, there are still serious internal and external challenges that can affect development of CFSP. In order to have influence and power in the world EU will be obliged to consolidate Common Foreign and Security Policy further and to look for new partners and instruments.