Lietuvoje vykdytų žemės konsolidacijos projektų ekonominis efektas

Atlikto tyrimo objektas – pasirinkti skirtingi 2006-2008 m. vykdyti ir įgyvendinti šeši žemės konsolidacijos projektai, siekiant išsiaiškinti realią šių projektų ekonominę naudą žemėnaudų savininkams ir naudotojams: Kupiškio rajono savivaldybės Adomynės kadastro vietovės; Tauragės rajono Žygaičių kadastro vietovės; Kupiškio rajono savivaldybės Juodpėnų kadastro vietovės; Pasvalio rajono savivaldybės Ustukių kadastro vietovės; Plungės rajono savivaldybės Šateikių kadastro vietovės ir Jurbarko rajono Jurbarkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektai. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti skirtingų žemės konsolidacijos projektų ekonominį efektą. Tyrimo uždaviniai: 1.Išnagrinėti veiksnius, įtakojusius neracionalių žemėvaldų formavimąsi po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. 2.Nustatyti žemės konsolidacijos projektų poreikį ir jų teikiamą ekonominę naudą. 3.Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius žemės konsolidacijos procesą. 4.Išanalizuoti žemės konsolidacijos projektų ekonominio efekto (kaštų naudos) nustatymo metodiką. 5.Ištirti skirtingų žemės konsolidacijos projektų situaciją prieš ir po projektų įgyvendinimo. 6.Nustatyti ir įvertinti analizuotų žemės konsolidacijos projektų ekonominį efektą. Tyrimo metodai. Magistriniame darbe buvo naudojami literatūros šaltinių analizės, projektiniai skaičiuojamieji ir lyginimo analizės metodai. Tyrimo rezultatai: 1.Pirmoje dalyje, naudojantis brėžiniais ir tekstine informacija, buvo palyginama esama situacija prieš atliekant žemės konsolidacijos projektą su situacija po projekto įgyvendinimo. Kupiškio rajono Juodpėnų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projektas, iš visų rodiklių labiausiai išsiskyrė tuo, jog didžiausiu procentu sumažėjo vid. atstumas į ūkinį centrą – 17 proc., o tai sumažina transportavimo kaštus mechanizuotiems žemės darbams ir padidina žemės ūkio gamybos efektyvumą. Įgyvendinus Tauragės rajono Žygaičių žemės konsolidacijos projektą sklypų skaičius projekto teritorijoje žymiai sumažėjo nuo 26 iki 8 (18 sklypų) t.y. net 69 proc, o vidutinis sklypo dydis ženkliai padidėjo – 225 proc. (11,4 ha) ir pasižymi tuo, jog po žemės konsolidacijos taisyklingos formos sklypai sudaro net tris ketvirtadalius visų sklypų. 2.Antroje dalyje atlikus skirtingų konsolidacijos projektų pajamų ir išlaidų analizę, galima palyginti jų teikiamą ekonominę naudą. Efektyviausi ir geriausi rezultatai kompleksiškai bei racionaliai pertvarkant ir sustambinant žemės sklypus buvo pasiekti Jurbarko rajono Jurbarkų kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekte, kadangi sklypų skaičius žymiai sumažėjo nuo 38 iki 10 t.y. net 28 sklypais (74 proc.), o vidutinis sklypo dydis ženkliai padidėjo nuo 5,5 ha iki 20,8 ha (278 proc.) ir vidinė pelno norma sudaro 7 proc., arba pinigine išraiška tai būtų 53,8 Lt/ha per metus t.y. projektas yra ekonomiškai pelningas. 3.Ganėtinai labai prasti rezultatai pasiekti Pasvalio rajono Ustukių kadastro vietovės žemės konsolidacijos projekte, kadangi sklypų skaičius ne tik kad nesumažėjo, bet ir padidėjo nuo 31 iki 39 sklypų t.y. 8 sklypais, o dėl to vidutinis sklypo dydis sumažėjo nuo 6,04 ha iki 4,8 ha (21 proc.), taipogi vid. atstumas į ūkinį centrą padidėjo – 2,3 proc. Vidinė pelno norma siekia vos 1 proc. arba 25,8 Lt/ha per metus. Tai yra ganėtinai žemas rodiklis, lyginant su projekto plotu, kadangi dažniausiai didesnė nauda pasiekiama pertvarkant didesniame plote esančius sklypus, nes projekto plotui didėjant, jo įgyvendinimo kaštai mažėja. Pagrindinės išvados: Norint jog žemės konsolidacijos projekto ekonominė nauda būtų didesnė už projeko investicijų kaštus, tikslingiau juos rengti tose teritorijose, kur intensyviau naudojama žemės ūkio paskirties žemė, vyrauja stambieji ūkiai arba žemės ūkio bendrovės, o ūkininkai arba privačios žemės savininkai yra suinteresuoti didinti žemės ūkio produktyvumą ir racionaliai naudoti žemę.

Subject of the research: six different land consolidation projects implemented in 2006-2008 have been chosen, aiming to see their real economic benefit to land owners and users in the cadastral areas of: Adomynė (Kupiškis district Municipality), Žygaičiai (Tauragė district Municipality), Juodpėnai (Kupiškis district Municipality), Ustukiai (Pasvalys district Municipality), Šateikiai (Plungė district Municipality), Jurbarkas (Jurbarkas district Municipality). Aim of the research: to identify and evaluate the economic effect of different land consolidation projects. Objectives of the research: 1.To examine the factors influencing formation of irrational land ownership in Lithuania after the restoration of Independence. 2.To identify the need for land consolidation projects and their economic benefit. 3.To analyze the laws governing the land consolidation process. 4.To analyze the methodology of economic effect (cost benefit) evaluation of land consolidation projects. 5.To investigate the situation of different land consolidation projects before and after the project implementation. 6.To determine and assess the economic effect of land consolidation projects. Research methods: review of sources of scientific literature, logical analysis and synthesis, statistical analysis, design calculation and comparative analysis. Research results: 1.At the first part in the land consolidation project the current situation was compared against the situation after the implementation of the project using the drawings and textual information. All indicators of Juodpėnai cadastral areas of the Kupiškis district of the land consolidation project is most distinguished by the fact that the largest percentage decrease average of distance into the economic center - 17 percent., which reduces transportation costs mechanized earth-moving and increase the efficiency of agricultural production. After the implementation of land consolidation project in Žygaičiai the number of parcels within the project area decreased significantly from 26 to 8 (18 plots), reduce to 69 percent, while the average of plot size has increased significantly to 225 percent. (11.4 hectares) and it is characterized by the fact that after the consolidation of land plots is formed even three-quarters of all sites. 2.At the second part after analysing the different consolidation projects of incomes and expenditure you can compare it their economic benefits. The most efficient and the best results were achieved by integrated and rational reform, increasing the size of land parcels, with the land consolidation project of the cadastral area of the Jurbarkas district, because the number of parcels decreased significantly from 38 to 10 (74 per cent). The average size of a parcel amounts increased significantly from 5.5 ha to 20.8 ha (278 per cent) and as the internal rate of return is 7 per cent., or in monetary terms it is 53.8 Lt/ha a year. That is a profitable project. 3.The results achieved with the land consolidation project of the cadastral area of Ustukiai (Pasvalys district) are rather poor, as the number of parcels not only did not decrease, it still increased from 31 to 39, that’s 8 sites more than it was before. As the number of parcels increased, the average size of a parcel decreased from 6.04 ha to 4.8 ha, that’s by 1.24 ha (21 per cent). Also the average of distance into the economic center has increased - by 2.3 percent. The internal rate of return is just 1 per cent or in monetary terms the economic effect of the project is 25.8 Lt/ha a year. This is a relatively low figure compared to the project area, as a bigger benefit is achieved mostly by restructuring sites in a larger area, because when the project area increases, the cost of implementing decreases(Gudelevičius, 2009). The main conclusions: In order that the project's of land consolidation economic benefits outweigh the costs of investment projects should be carry in the areas where agricultural land is used more intensively and dominated by large farms or agricultural companies and farmers or private land owners who are interested in increasing agricultural productivity and a rational use of land.