Lietuvos politikų stereotipai šalies spaudoje: dienraščių "Lietuvos rytas" ir "Kauno diena" analizė
Kapočiūtė, Rūta |
Magistro darbe nagrinėjama, kaip šalies spauda reprezentuoja politikus ir kokius politikų stereotipus kuria dažniausiai – palankius ar nepalankius patiems politikams. Analizuojami du vieni didžiausių šalies dienraščių: „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“. Tyrimu siekiama patvirtinti tris pagrindines darbe keltas hipotezes: 1) Kokia politinė informacija ir kaip pateikta pasieks skaitytojus lemia žiniasklaidos priemonės, o ne politikai; 2) Lietuvos spaudoje pateikiamos politinės naujienos stokoja objektyvumo ir nešališkumo; 3) Dienraščiuose pateikiama politinė informacija dažniau yra nepalanki politikams, taip kuriami negatyvūs politikų stereotipai; Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kokia informacija - palanki ar nepalanki politikams – dažniau pateikiama dienraščiuose. Taip pat stebėta, ar politinės žinutės parašytos interpretatyviu ar deskriptyviu stiliumi. Šiame etape kokybiškai ir kiekybiškai tirti mėnesio bėgyje (04 13 – 05 13) pasirodžiusių dienraščių išplėstinės žinutės, kuriose minimi šalies politikai – t.y. Seimo ir Vyriausybės nariai. Nustatyta, jog didesnė dalis politinių žinučių buvo parašytos deskriptyviu stiliumi, tačiau net ir pakankamai nešališkos žinutės dažniausiai buvo nepalankios politikams. Siekiant išsiaiškinti, kokie politikų stereotipai kuriami dienraščiuose, atlikta dienraščių diskurso analizė. Pastebėta, jog dažniausiai pasikartojantys politikų stereotipai – „politikas aferistas“, „politikas teisybės ieškotojas“ ir „politikas chuliganas“. Nepaisant to, kad vienas populiariausių stereotipų – „politikas teisybės ieškotojas“ – politikams palankus, didesnė dalis pasikartojusių stereotipų politikams nepalanki. Taip pat pastebėta, jog stereotipus dažniausiai kuria politikų elgesio faktai, tačiau žurnalistai, pateikdami negatyvius politikų veiksmus, juos pabrėžia vertinamųjų žodžių pagalba. Nustačius, jog nepalankūs politikams stereotipai kuriami visuomenei pateikiant negatyvius politikų veiksmus, buvo svarbu išsiaiškinti, kas – žiniasklaida ar politikai – lemia, kokia informacija bus pateikta visuomenei. Tam pasirinktas kokybinio pusiau struktūruoto interviu metodas. Interviu atlikti su vienu dažniausiai žinutėse minėtu politiku, dviem dažniausiai žinutes rašiusiais žurnalistais bei dviem ekspertais – politologu ir žurnalistų sąjungos pirmininku. Interviu atskleidė, jog politinę informaciją didžiąja dalimi lemia politikų veiksmai, tačiau į kuriuos iš jų bus atkreiptas dėmesys, sprendžia žiniasklaida. Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, jog žinučių, pateiktų dienraščiuose, turinį gali lemti interesų grupės, asmeninės žurnalistų nuostatos politikų atžvilgiu bei visuomenės lūkesčiai. Pastebėta, jog žiniasklaida mieliau renkasi pateikti visuomenei negatyvius politikos aspektus, kadangi tokią informaciją tiesiog lengviau parduoti. Prieita prie išvados, jog visuomenėje jau suformuoti politikų, kaip neigiamų valstybės veikėjų stereotipai, skaitytojai laukia nepalankių politikams žinių, taip dar labiau didindami nepasitikėjimą valdžia. Tyrimo metu taip pat pastebėta, jog palankiau politikų atžvilgiu nusiteikęs žurnalistas dažniau visuomenei pateikia deskriptyviu stiliumi aprašytą politinę informaciją. Be to, išankstinių nepalankų politikams nuostatų neturintis žurnalistas dažniau pateikia palankią ar neutralią politikams informaciją, nei tas, kuris įsitikinęs, jog politikai nenuveikia nieko gero šalies labui. Todėl galiausiai prieita prie išvados, jog asmeninė žurnalisto nuomonė lemia informacijos negatyvumą. Be to, tai, kad vienas dienraščių -„Kauno diena“ - pateikė mažiau nepalankios politikams informacijos nei „Lietuvos rytas“, leidžia tvirtinti, jog didesnis objektyvumas bei pozityvumas arba bent jau neutralumas šalies spaudoje yra realus ir įmanomas.
This MA thesis researches how Lithuanian politicians are being represented in the press and what political stereotypes (favorable or unfavorable to the politicians) are being created. Two main Lithuanian daily newspapers – „Lietuvos rytas“ and „Kauno diena“ – were analysed. The research tends to prove the three main hypothesis: 1) What political information will reach the readers and the way it is covered depends on media, not on politicians; 2) The political news, published in Lithuanian press, lacks objectivity and impartiality; 3) The majority of daily political information is unfavorable to the politicians. That is the way the negative stereotypes of politicians are being created. The reserach consists on several stages. Firstly, what information – favorable or unfavorable to the politicians – is published more often. Also, it was analysed wether political notes were interpretative or descriptive. This stage contains quantative and qualitative content analysis of extended notes, where state‘s politicians (the members of Parliament and Government) are mentioned. The period of the research was a month (04 13 – 05 13). It was stated, the majority of the notes were written in descirptive style, nevertheless, even quite impartial notes were mostly unfavorable to the politicians. Having the aim to discover what political stereotypes are being created in the press, the discourse analysis of newspapers were made. Three main political stereotypes – „politician - swindler“, „politician – truth seeker“ and „politician – hooligan“ were discovered. Despite the fact, 6 one of the most popular stereotypes – „politician – truth seeker“ – was favorable to the politicians, the majority of repetetive stereotypes were unfavorable. The stereotypes mostly is being created by the facts of politicians‘ behaviour, but the journalists, giving negative actions, tend to stress it by using evaluative word or definitions. Having stated, the stereotypes are being created because of politicians‘ actions, it was important to find out what – politicians or media – determine what political facts will be presented to the society. The method of half – structured qualitative interview was chosen. The most often mentioned politician, two journalists, who wrote mostly, and two experts – political scientist and the chairman of Journalists‘ union – were interviewed. Interview revealed, political information is mostly determined by politicians‘ actions, but which actions will be presented to the society, depends on the journalists. The content of information could be determined by interest groups, journalists‘ personal attitudes and society‘s expectations. It was noticed, media prefers negative political aspects, because of the reason it is easy to sell. Moreover, it was discovered, the journalist, having no negative attitude to the politicians, writes neutral or favorable notes more often than the one, who thinks politicians do nothing good to the state. That is why, the conclusion – personal journalists‘ opinion determines the negativity of information – was made. Still, the fact the newspaper „Kauno diena“ published more neutral or favorable information than „Lietuvos rytas“, allows to state that objectivity and impartiality of press is possible.