Ar Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2011/7/ES užkirs kelią atsiskaitymų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimui?
Grabauskaitė, Giedrė |
Šiame darbe autorius, siekdamas atsakyti į klausimą, ar Direktyva 2011/7/ES turės esminę reikšmę siekiant apsaugoti ūkio subjektus nuo nesąžiningos konkurencijos rinkoje, ypatingai mažas ir vidutines įmones nuo didesnę rinkos galią turinčių subjektų piktnaudžiavimo, pernelyg ilgų atsiskaitymo ir kitų sąlygų primetimo, pateikia analizę, kokią įtaką sąžiningai konkurencijai daro įvardinama problema, analizuoja Europos Sąjungos (toliau tekste ES) ir Lietuvos konkurencijos teisės santykį. Autorius darbe nagrinėja ūkinės veiklos ribojimo pagrindus, įvertina griežtesnio reglamentavimo santykį su sutarties laisvės principu, maksimalaus atsiskaitymo termino nustatymą ir kitas Direktyvoje 2011/7/ES numatytas priemones bei jų išimtis. Autorius identifikuoja kylančias problemas Lietuvoje, lygina su kitomis ES valstybėmis narėmis, nagrinėja nesąžiningų sutarčių sąlygų instituto taikymo problemas prieš Direktyvos įgyvendinimą ir pagal joje numatytas sąlygas, analizuoja, ar sugriežtinus atsiskaitymų vėlavimo reglamentavimą nebus pažeisti skolininko interesai. Atlikus išsamią analizę autorius pateikia išvadą, kad Direktyva 2011/7/ES turės esminę reikšmę siekiant apsaugoti ūkio subjektus nuo nesąžiningos konkurencijos rinkoje, kadangi Direktyvoje numatytas priemones ES narės privalo inkorporuoti į savo teisės aktus, taip harmonizuojant atsiskaitymo sąlygų bei ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų instituto reglamentavimą visoje ES. Numatomi griežtesni reikalavimai ūkio subjektų santykių reglamentavimui pagal komercinius sandorius turės įtakos sprendžiant Lietuvoje kylančias problemas – atsiskaitymo sąlygų pagal komercinius sandorius reglamentavimas išspręs ūkio sektorių diferencijavimo problemą, numatyti griežtesni reikalavimai dėl atsiskaitymo termino turėtų pagreitinti verslo ciklus, taip užtikrinant MVĮ konkurencingumą. Nenumatant išimčių dėl ilgesnio, negu 60 dienų atsiskaitymo termino viešiems ūkio subjektams išvengiama galimybių piktnaudžiavimui nesąžiningomis sutarčių sąlygomis bei užtikrinant mažų ir vidutinių įmonių stabilumą rinkoje, kadangi būtent viešasis sektorius atsiskaito vėliausiai. Direktyvoje numatytos prezumpcijos dėl išieškojimo išlaidų, palūkanų ir delspinigių turėtų palengvinti silpnesnių rinkos dalyvių pozicijas. Sugriežtinus taisykles, užtikrinami kreditoriaus interesai, tačiau skolininko interesai nėra pažeidžiami, numatant išimtis išlaikoma šalių pusiausvyra.
Author makes a definitive conclusion that the Directive 2011/7/ES is essential in protecting economic operators from unfair competition in the market, since the Member States must incorporate the Directive's provisions in their legislation, thus harmonizing the regulation of the Institute of payment terms, pre-trial debt recovery costs across the EU. It provides stricter regulation of relations between economic entities in commercial transactions which will affect problem-solving in Lithuania – the regulation of settlement terms in commercial transactions will solve the problem of differentiating economic sectors, provides for more stringent requirements for the settlement period that should accelerate business cycles, and thus ensure the competitiveness of SMEs. Without exceptions for longer than 60 days payment period for public entities it will prevent misuse and ensure the stability of the SMEs on the market as it is the public sector which payments are the latest. The Directive provides for presumptions about recovery costs, interest and penalties that should facilitate the positions of weaker market players, however without establishing that more than 60 days payment term between private entities is presumed to be a very unfair condition and there remains a good chance that the situation will not change significantly in this regard. The creditor's interest are further secured by tightening of rules, the imposition of maximum payment terms, the definition of the pre-trial debt recovery institute and the minimum amount of debt collection costs, taking into account of the balance principle of the parties.