Concretization and generalization in translations of English and Lithuanian fiction
Lasevičiūtė, Agnė |
Šio darbo tikslas – apibrėžti ir palyginti dvi pagrindines vertimo strategijas, konkretinimą ir apibendrinimą, grožinių tekstų vertimuose iš anglų į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbas. Darbas paremtas kiekybine analize bei aprašomuoju ir palyginamuoju metodu. Analizė atlikta, nagrinėjant angliškus ir lietuviškus raktinius žodžius, turinčius abstrakčią reikšmę, ir jų ekvivalentus vertimuose. Anglų kalbos raktiniai žodžiai yra thing, place, person, people. Duomenys paimti iš „Anglų-lietuvių lygiagretaus tekstyno“ literatūrinių tekstų dalies. Lietuviškų šių raktinių žodžių atitikmenų - daiktas, dalykas, reikalas, asmuo, žmogus, žmonės ir vieta.- buvo ieškoma „Lietuvių-anglų prozos tekstyne“ (Lithuanian-English Corpus of Prose, VDU dėstytojos J. Vaičenonienės sudarytas tekstynas). Tyrimo duomenys buvo surinkti, naudojant ParaConc programą. Darbe buvo keliama hipotezė, kad konkretinimo strategija yra dažnesnė nei apibendrinimas verčiant raktinius žodžius abiejose kalbose. Teorinėje dalyje pristatoma ir apibrėžiama vertimo sąvoka, jos svarba. Trumpai aptariama skirtingų tyrinėtojų, lingvistų, teoretikų pasiūlytos įvairios vertimo strategijos. Pristatomos, diskutuojamos pagrindinės šio darbo strategijos - konkretinimas ir apibendrinimas, jų esminės sąvybės ir svarba verčiant iš šaltinio kalbos į adresato kalbą. Analitinė dalis yra sudaryta iš dviejų skyrių. Ši darbo dalis skirta raktinių žodžių analizei, kai raktažodžiai į adresato kalbą yra perteikiami naudojant konkretinimo arba apibendrinimo strategijas. Pirma dalis analizuoja angliškų esminių žodžių vertimą į lietuvių kalbą taikant pagrindines šiame darbe aptariamas strategijas. Antroji skyriaus dalis analizuoja, kaip lietuviški raktiniai žodžiai yra išversti į anglų kalbą. Išvadose pateikiami analizės rezultatai ir darbo apibendrinimas. Prieduose pateikiami analizėje naudoti duomenys, paimti iš „Lygiagretaus anglų-lietuvių tekstyno“ ir „Lietuvių-anglų prozos tekstyno“.
The aim of thesis is to define and compare the manifestation of two basic translation strategies, concretization and generalization, in bidirectional translations of English and Lithuanian fiction. The thesis is based on the quantitative analysis of the corpus data, as well as the methods of a qualitative description and comparison in interpreting the findings. The analysis is focused on the application of the two strategies in rendering some English general nouns; the keywords chosen for the analysis are thing, place, person and people. The data are taken from the English Lithuanian Parallel Corpus of literary texts. The Lithuanian corresponding keywords are daiktas, dalykas, reikalas, asmuo, žmogus, žmonės and vieta. The data are drawn from the Lithuanian-English Corpus of Prose, compiled by dr. J. Vaičenonienė. The data were collected using the ParaConc programme. The working hypothesis of the research is that concretization strategy is used more often than generalization, while translating the keywords from both languages. In the theoretical part, the notion of translation is introduced and defined. Translation strategies proposed by linguists, researchers and theoreticians are presented and discussed, with special focus on concretization and generalization. Their characteristic features are introduced and discussed in the light of what happens in the process of translating from the source language into the target language. The analytical part of the paper is devoted to the investigation of to what extent the two strategies are applied in actual translations of the keywords from the SL into the T, starting with the English data and then moving to the Lithuanian keywords. The concluding chapter presents a discussion of the findings. The appendices provide the corpus of data analysed in the thesis, which come from the Parallel Corpus of English- Lithuanian literary texts and from the Lithuanian-English Corpus of Prose.