Ar galima personalo nuoma?
Sąvoka personalo nuoma – dažnai viso pasaulio teisininkų naudojamas išsireiškimas. „Personalas – įstaigos, įmonės, organizacijos darbuotojai, nariai.“ Nuomos teisiniai santykiai – materialinės teisės institutas. „Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.“ Sąvoka personalo nuoma naudojama santykiams, kai darbdavys laikinai perduoda savo darbuotoją kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui tam tikroms užduotims, darbams atlikti, įvardinti. Šių santykių apibūdinimas, naudojant išsireiškimą personalo nuoma, ne visai atitinka materialinės teisės pateikiamą nuomos sutarties apibrėžimą ir jos reikalavimus sutarties objektui. Tyrimo objektas: laikinas agentūrinis darbas kaip viena iš personalo nuomos formų. Laikinas agentūrinis darbas – darbo ir civilinės teisės reguliuojami santykiai, kai darbdavys, t. y. įdarbinimo agentūra, sutartimi laikinai perduoda savo darbuotoją kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui [naudotojui] tam tikriems darbams ar užduotims atlikti. Darbe analizuojami tik tokie santykiai kai darbuotojo darbdavys yra įdarbinimo agentūra, t. y. tarp jų yra pasirašyta darbo sutartis. Darbo tyrimo objektas nėra santykiai kai darbuotojo darbdavys yra kita veikla užsiimantis subjektas. Problemos pagrindimas: kalbant apie laikiną darbuotojo perdavimą tam tikriems darbams atlikti, naudojama personalo nuomos sąvoka, o patys santykiai tarp šalių įvardijami kaip nuomos santykiai. Šių santykių objektai yra daiktai, žiūrint iš formalios pusės asmuo negali būti nuomos sutarties objektu, nes jo negalime laikyti daiktu. Darbe nagrinėjamos temos aktualumą pabrėžia tai, kad, siekdama sureguliuoti laikino agentūrinio darbo santykius, 2007 m. viduryje Lietuvos Respublikos vyriausybė parengė darbo nuomos įstatymo koncepciją, kurioje bandoma nubrėžti laikino agentūrinio darbo reguliavimo gaires. Laikino agentūrinio darbo ir šiuose santykiuose atsirandančios personalo nuomos klausimai aktualūs ir Europos Sąjungos mąstu, nes, jau kurį laiką, bandoma priimti direktyvą, kuri reguliuotų laikiną agentūrinį darbą, deja, kol kas nesėkmingai. Uždaviniai: • Išanalizuoti laikino agentūrinio darbo santykius bei šiuose santykiuose dalyvaujančių šalių pasiskirstymą pareigomis; • Aptarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą darbo nuomos įstatymo koncepciją; • Aptarti laikino agentūrinio darbo santykiuose sudaromas sutartis ir išanalizuoti dėl jų iškylančias problemas.
The issue which is analysed is: whether personnel lease is possible? The purpose of master degree thesis is to answer this legal question. The hypothesis which was presented in the beginning of the thesis: personnel leasing is possible. The object of the thesis is temporary agency work as one of the forms of personnel leasing. Temporary agency work is relationship regulated by civil and labour law, when employer, i. e. employment agency, transfers it‘s employee to other natural or legal person, i. e. firm user, for the performance of certain task by signing an agreement. Other forms of personnel leasing, when employer is not an employment agency, are not considered the object of the analysis. Concept personnel leasing is used very often and very broadly by the lawyers over the world. Personnel – employees, members of the entity, organization or institution. According to the lease agreement one party (lessor) obliges to present certain thing to other party (lessee) for it‘s temporal possession and use for a certain rental which is payed by the lessee to the lessor. Concept personnel leasing is used to define relationship when employer temporary transfers it‘s employee to other natural or legal person for the performance of certain task or work. The object of lease relationship is thing and the person can‘t be considered as a thing. In the middle of 2007 Lithuanian government prepared the conception of work leasing law. This prospective law should regulate temporary agency work relationship, until now Lithuania doesn‘t have legal acts regulating temporary agency work. Lithuanian situation shows the topicality of the legal issue. The tasks of the thesis is to analyse temporary agency work relationship and the repartition of the duties between the parties, to dispute the conception of work leasing law prepared by Lithuanian government, to dispute agreements made in temporary agency work relationship and analyse problems arising because of them.