The functions of myth in John Updike's novel "The Centaur"
Kaneckienė, Jelena |
Darbe nagrinėjamos mito funkcijos Amerikiečių rašytojo John Updike‘o (1932) romane "Kentauras" (1963). Darbe taikomas mitokritinis-funkcinis metodas. Jo pagrindą sudaro mitologo Joseph Campbell‘o teorija ir jo išskirta mito funkcijų klasifikacija. Anot mokslininko, pagrindinės mito funkcijos yra metafizinė, sociologinė, kosmologinė ir pedagoginė. Pagrindinis šio darbo tikslas - atskleisti ir paaiškiti mito apie Chironą funkcijas "Kentaure". Pagrindiniai darbo uždaviniai – pristatyti dvidešimto amžiaus mitologinę literatūrą ir pasiūlyti keletą požiūrių į ją; pristatyti Updike‘ą kaip rašytoją ir įrodyti kad ritualas yra būdingas daugeliui jo kūrinių; pateikti mito koncepciją ir jo funkcijas; pristatyti Chirono mitą, atskleisti panašumus ir skirtumus tarp jo ir rašytojo Updike‘o mito, taip pat nubrėžti nukrypimo nuo tikro mito priežastį ir tikslą. Buvo nustatyta, kad Udike‘o romanas "Kentauras" yra mitologinis. Mitologiniai "Kentauro" elementai yra implicitiniai taip pat ir eksplicitiniai. Darbe buvo nustatytos ir paaiškintos keturios mito funkcijos. Metafizinė funkcija suteikia romanui religinį-mistinį foną. Pagrindinis veikėjas yra sutapatintas ne tik su kentauru, bet ir su Jėzumi. Jo aukojimas, kančios ir skausmas įgauna svarbos. Sociologinė funkcija pabrėžia socialinį ir dvasinį chaosą šiuolaikinėje Amerikoje, taip pat ir žmogaus nuosmukį. Chaosas yra visur: Caldwell‘o pamokoje, Hummel‘o garaže, Kretz‘o užkandinėje. Kosmologinė mito funkcija suteikia svarbos ir prasmės tokioms romano detalėms kaip strėlė, medis, žemė, dangus ir laikas. Pedagoginė funkcija turi savyje auklėjamosios galios ir moko skaitytoją, kaip galima išlikti tikru žmogumi šiame pasaulyje, nepraradus kilnumo ir orumo. Sekant pagrindinio veikėjo pavyzdžiu, galima pasiaukoti vardan kitų žmonių ir tokiu būdu pasiekti aukštesnę egzistencijos pakopą. Romanas Kentauras yra filosofinis, nes jis kelia tokius filosofinius klausimus kaip: „Vardan ko mes gyvename?“, „Kaip mes turime gyventi?“, „Kaip pagerinti mūsų pasaulį?“.
The purpose of this study was to identify and analyze the functions of myth in an American writer’s John Updike’s novel "The Centaur". Objectives of the paper were: to present the mythological literature of the twentieth century and to offer a few approaches to it; to introduce Udike as a writer and present ritual as an underlying principle of the majority of his novels; to present the concept of myth; to unfold the deviation of Updike's myth from the myth proper and to determine its role. The paper was based on the mythological criticism and the classification of the functions of myth presented by a mythologist Joseph Campbell. According to his classification there are four main functions of myth: metaphysical, sociological, cosmological and pedagogical. The method chosen for analysis was mythocritical-functional. The paper manifested that "The Centaur" is a mythological novel. The mythological elements are presented explicitly as well as implicitly. The research also demonstrated that all the four functions of the myth of Chiron find their realization in Updike’s novel. The metaphysical function of myth establishes a transcendent-religios background of the novel. The protagonist is identified not only with the centaur, but also with Christ. His sacrifice, suffering, and pain achieve significance. The sociological function of myth portrays social and spiritual chaos in contemporaty America. The cosmological function of myth endows such elements as the arrow, the tree, the earth, the sky and time with additional meaning. The pedagogical function of myth teaches how to live a human life under any circumstances. "The Centaur" is a philosophical novel as it evokes philosophical questions like: "Why do we live?", "What for do we live?", "How to make our world better?"