Ar Lietuvoje galiojantis privataus kaltinimo procesas šmeižto ir įžeidimo bylose pažeidžia žurnalisto saviraiškos laisvę?

Abstract

Šiame magistro baigiamajame darbe žurnalisto saviraiškos laisvės apsaugos užtikrinimo aspektu tiriamas Lietuvoje galiojantis privataus kaltinimo instituto teisinis reglamentavimas ir jo taikymas šmeižto ir įžeidimo bylose, ir remiantis Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių teisinių dokumentų, užsienio šalių teisės aktų, mokslinės literatūros, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, Lietuvos teismų praktikos analize siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog egzistuojantis privataus kaltinimo proceso teisinis reglamentavimas ir jo taikymas bylose dėl šmeižto ir įžeidimo žurnalisto kaip specialaus subjekto atžvilgiu nepagrįstai Konvencijos taikymo prasme riboja žurnalistų teisę į saviraiškos laisvę ir tokiu būdu pažeidžia Konvencijos 10 straipsnį. Pirmoje šio darbo dalyje aptariamas Lietuvoje galiojančio privataus kaltinimo instituto nuostatų ribojantis poveikis žurnalistams bylose dėl šmeižto ir įžeidimo bei atskleidžiami tokio reglamentavimo ir taikymo probleminiai aspektai, kurie galimai pažeidžia žurnalisto saviraiškos laisvę. Šioje darbo dalyje taip pat palyginamas kelių skirtingų šalių privataus kaltinimo instituto besikeičiantis taikymas šmeižto ir įžeidimo bylose. Antroje darbo dalyje aptariami su teise į saviraiškos laisve susiję tarptautiniai teisės aktai, analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl žurnalisto saviraiškos laisvės šmeižto ir įžeidimo atveju, išskiriamos ir aptariamos esminės prielaidos, kurioms esant konstatuotini žurnalisto teisės į saviraiškos laisvę pažeidimai. Trečiojoje darbo dalyje analizuojant Lietuvos teismų praktiką taikant privataus kaltimo proceso nuostatas šmeižto ir įžeisimo bylose, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika siekiama nustatyti, ar privataus kaltinimo instituto taikymas šmeižto ir įžeidimo bylose žurnalistų atžvilgiu užtikrina pakankamą žurnalisto saviraiškos laisvės apsaugą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio bei aktualios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos prasme, pateikiami pasiūlymai dėl reglamentavimo tobulinimo. Atlikus visą šio darbo tyrimą buvo prieita prie išvados, jog privataus kaltinimo instituto esamas reglamentavimas nėra pakankamas užtikrinti žurnalisto saviraiškos laisvės apsaugą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio bei aktualios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos prasme, nes dėl tam tikrų reglamentavimo nuostatų ir skirtingo jų taikymo teismų praktikoje iš dalies pažeidžia žurnalisto teisę į saviraiškos laisvę, bei sukuria prielaidas nepagrįstu baudžiamuoju procesu šią teisę pažeisti privatiems asmenims.