Konfesinio tapatumo aspektai: Evangelikų reformatų bendruomenės Kaune atvejis

Šio darbo problema formuluojama klausimu – kodėl žmonės XXI a. pradžioje, šiuolaikinėje visuomenėje, laikosi konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo? Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti evangelikų reformatų religinio-konfesinio tapatumo aspektus, sąlygojusius būtent šios protestantiškos konfesinės atšakos atgaivinimo ir kaitos procesus. Tikslas - tyrinėti konfesinio tapatumo aspektus, skatinančius žmones XXI a. pradžioje laikytis konfesinio evangelikų reformatų tikėjimo. Tiriamojo darbo objektas – Evangelikų reformatų bendruomenė Kaune ir jos ypatumai. Tyrime naudoti antropologiniai metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu bei neformalūs pokalbiai su evangelikų reformatų Kauno parapijos nariais, kasdieninis dienoraščio rašymas. Institucijos pavadinimas ir informantų vardai yra tikri, duomenys etiniais sumetimais atskleidžiami dalinai, apibūdinant amžiaus grupę bei kilmės geografinę vietovę. Pirmoje darbo dalyje atliekama tapatumą ir religiją tyrinėjusių autorių teorijų apžvalga - M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L.Berger, D.Hervieu-Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinsko, R. Wuthow, Ž. Advilonienės. Smulkesnėse dalyse apžvelgiami religinio tapatumo konstravimo kaitos aspektai XX- XXI a. sandūroje, analizuojama tapatumo samprata šiuolaikinėje visuomenėje bei aptarimi evangelikų reformatų konfesinio tapatumo teoriniai aspektai. Antra darbo dalis skirta antropologinio tyrimo metodologijos ir tyrimo lauko pristatymui, aptariant tyrėjo antropologo patirtį kito/kitokio kontekste. Smulkesnėse dalyse apžvelgiama evangelikų reformatų konfesijos Lietuvoje ir Kaune veikla. Trečioje, etnografinėje darbo dalyje, analizuojami ir aptariami evangelikų reformatų konfesinio tapatumo aspektai bei jų raiškos ypatumai, kurie atsiskleidžia per savų rato nustatymą pagal kilmę iš lokalios geografinės teritorijos – Biržų krašto. Konfesinio tapatumo įgijimui įtakos turi ir aplinka tikėjimo bendruomenės prasme - jaunimo stovyklos bei kita bendra veikla. Evangelikų reformatų konfesinio identifikavimosi procese svarbus aspektas yra ribų brėžimas kito/kitokio kontekste. Tai atskleidžiama per istoriškai susiklosčiusias nuostatas opozicionuojant katalikų bažnyčiai, respondentams akcentuojant skirtumus tarp savo ir katalikų bažnyčios, apibūdinant 1) sakramentų reikšmę: konfirmacijos/ pirmosios komunijos, sutvirtinimo bei santuokos; 2) ritualą: katalikų bažnyčioje apeigas įvardinant kaip teatras (kunigų rūbai, skambaliukai, pašlakstymai); 3) asmeninę maldą/išpažintį; 4) celibatą/kunigus, turinčius šeimas bei kunigų žmonų įtaką; 5) bažnyčios aplinką: prabanga/kuklumas; 6) bažnyčios struktūrą: Sinodas/Katalikų bažnyčios hierarchija. Atskira dalimi aptariama Kauno evangelikų reformatų bendruomenėje vykstančio tradicinio tikėjimo perdavimo ir kaitos proceso bruožai, atspindintys situaciją visoje Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenėje. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad Kauno evangelikų reformatų bendruomenės nariai konfesinį tapatumą atskleidžia per savų rato nustatymą. Svarbus aspektas šiame identifikavimosi procese yra lokalumas, kuris sąlygoja individų gautą kultūriškumą. Vyresniosios kartos atstovams labiau būdinga kilmė iš lokalios geografinės vietovės, Biržų krašto, bei šeimos įtaka, tuo tarpu jaunesniosios kartos atstovai savų ratą atskleidžia per bendrą aplinką tikėjimo bendruomenės prasme – bendrą patirtį jaunimo stovyklose bei kitoje veikloje, įvardindami kaip bendraminčių ratą. Konfesinio tapatumo raiška atsiskleidžia per ribų kitas/kitoks brėžimo mechanizmą, opozicionuojant katalikų bažnyčiai. Šis bruožas būdingas skirtingų kartų atstovams. Opozicionuojama per istoriškai susiklosčiusias nuostatas tarp evangelikų reformatų ir katalikų bažnyčių bei konfesinius skirtumus. Taip pat išvadose akcentuojama, kad Kauno evangelikų reformatų bendruomenėje vykstančio tradicinio tikėjimo perdavimo ir kaitos proceso bruožai atspindi bendrus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės kaitos procesus.

The problem of the work is formed in the way of a question - why do people at the beginning of the XXI century, in modern society, keep to the doctrines of the confession of Evangelicals Reformers. During the investigation it was tried to clear out the aspects of the confessional identity of Evangelicals Reformers that had determined the processes of revival and alternation of exactly this branch of protestant confession. The purpose – to study the aspects of confessional identity, stimulating people at the beginning of the XXI century to keep to the confessional faith of Evangelicals Reformers. The object of my research – the community of Evangelicals Reformers on Kaunas and its peculiarities. Anthropological methods were used in the study: participant observation, semi- structured interview, and non formal conversations with the members of the Evangelicals Reformers parish in Kaunas, daily writing of a diary. The name of the institution and the names of the informers are real, the data for the sake of ethical consideration are depicted partially, describing the group of age and the geographical position of the origin. In the first part of the work there is being performed the review of the theories of the authors who have investigated the identity and the religion – M. Castells, A. Giddens, Z. Baumann, P.L. Berger, D. Hervieu- Leger, E. Durheim, M. Weber, V. Čiubrinskas, R. Wuthow, Ž. Advilonienė. In the smaller parts there are reviewed the aspects of the alternation of constructing of the religious identity at the juncture of the XX and the XXI centuries, there is also being analysed the conception in modern society and there are also discussed the aspects of confessional identity of Evangelicals Reformers. The second part is devoted to the presentation of the methodology of anthropological investigation and the field of the investigation while discussing the experience of the investigator anthropologist in another context. In the smaller parts there is reviewed the activity of the confession of Evangelicals Reformers in Kaunas. In the third part of the work there are analysed and discussed the aspects of confessional identity of Evangelicals Reformers and the peculiarities of their expression that depict through the determination of their own circle according to the origin of local geographical position - Biržai region. The environment in the meaning of territory also has influence on the attainment of confessional identity - youth camps and other common activity. In the process of the confessional identity of Evangelicals Reformers an important aspect is drawing of boundary in the context of different/ other. It is depicted through the historically formed attitudes opposing to the Catholic church, the respondents emphasizing the differences between their own and Catholic church, defining 1) the meaning of sacraments: the first Communion, confirmation/ consolidation, matrimony; 2) ritual: the ritual like a theatre ( the wear of the priests, jingles, drizzling); 3) personal pray/ confession; 4) celibacy/priests, having families, also the influence of the wives of priests; 5) the environment of the church: luxury,/ modesty; 6) the structure of the church: Synod/ hierarchy of Catholic church. In a separate part there are discussed the features of the process of the passing and the alternation of the traditional faith taking part in the community of Kaunas Evangelicals Reformers. In the conclusions of the investigation it is stessed that the members of the community of Lithuanian Evangelicals Reformers depict confessional identity through the determination of their circle. A very important aspect in the process of the identification is topical which determinates the gained cultural bound by the individuals. The representatives of the older generations have a more typical origin of a local geographical location, the region of Biržai, and also the influence of a family, and the representatives of the younger generation their own circle depict through common environment in the meaning of the community of their faith – their common experience at the youth camps and another activity, naming it as a circle of fold. The expression of religious confessional identity depicts through the mechanism of drawing borders another/ different, opposing to Catholic church. This feature is typical to the representatives of different generations. It is opposed through historically formed attitudes between the differences of the churches of Evangelicals Reformers and Catholics. In the conclusions there is also stressed that the features of the process of passing and alternation of the traditional faith going on in the community of Kaunas Evangelicals Reformers reflect the common processes of the alternation of the community of Lithuanian Evangelicals Reformers.