Alytaus miestiečių laisvalaikio praleidimo formos ir pramogos 1918 – 1940 metais

1918–1940 m. alytiškių laiko leidimo būdai ir pramogos turėjo savų ypatumų. Galima teigti, jog netgi susiklostė savotiškos laisvalaikio leidimo tradicijos. Greta to pramogos ir laisvalaikis šiame tyrime yra specifinis žiūros kampas, per kurį galima naujai pamatyti laikmečio visuomenės kultūrą, gyvenseną, estetinius, meninius ir istorinius procesus. Lokalios kultūros tyrimas padeda išgryninti dar nepastebėtas laikmečio charakteristikas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Alytuje organizuotos pramogos ir laisvalaikis socialiniame miestelėnų gyvenime vien jau per renginius reiškėsi labai įvairiai ir plačiai. Dalis siūlomų pramogų atspindėjo laikmečio politiką – populiarinti visa, kas susiję su tautine lietuvių kultūra. Tiriama tema atskleidė, jog Alytuje trečiojo dešimtmečio pradžioje kultūrinių-pramoginių renginių spektras viešojoje erdvėje didesniąja dalimi apsiribojo vargonininkų ir parapijų chorų veikla. Tai gali byloti, jog gyventojai buvo ganėtinai konservatyvūs, nebuvo masiškų pramogų poreikio. Ketvirtajame dešimtmetyje alytiškių muzikinių pramogų diapazoną praplėtė keletas egzistavusių chorų: „Visuomenės choras”, šaulių rinktinės, Darbo Rūmų Alytaus klubo chorai bei ulonų pulko dūdų orkestras. Žvelgiant į Alytų iš valstybės muzikinio gyvenimo pozicijų, Alytus buvo provincija, kurioje retais atvejais buvo galima pasimėgauti respublikinių chorų repertuaru – užfiksuota vos treji atvejai. Galimas daiktas, jog Alytuje masiškesnio pobūdžio renginiams didele kliūtimi buvo nepakankama techninė bazė. Mieste kartas nuo karto lankydavosi 1920 m. įkurtos Valstybės Operos ir dramos vaidyklos artistai. Tačiau alytiškiai jautė profesionalių operos atlikėjų ir dramos aktorių intensyvesnių gastrolių poreikį, nes nemažai vaidino įvairaus lygio mėgėjai. Pasigėrėti vaidinimais kvietę teatro meno kolektyvai: „Žvaigždikis“, „Menas“, „Vilnius“, kurie įgalino alytiškius domėtis teatro pasauliu. Dramos vaidinimai įveikė labai platų, žanrų ir turinio požiūriu įvairiopą repertuarą, kurį apžvelgus, pastebėta, jog po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, valdžią perėmus tautininkams, buvo demonstruota keletas spektaklių, atspindėjusių tuometinę politinę ideologiją. Labiausiai miestelėnus džiugino ir stebino cirko pasirodymai, kadangi tai rečiausiai pasitaikiusi pramoga. Natūralu, jog tai sulaukdavę didžiausio žiūrovų ažiotažo, palankių įvertinimų periodikoje ir ilgai išlikdavusi alytiškių atmintyje. Tačiau tarpukariu Alytus buvo tik augantis miestas, ir nepakankamai didelis gyventojų skaičius galėjo sąlygoti retas cirko gastroles. Kaip ir visoje Lietuvoje, Alytuje buvo iškilmingai minimos trys valstybinės šventės: Nepriklausomybės atgavimo – Vasario 16-oji, Tautos šventė – Rugsėjo 8-oji ir Vilniaus netekties diena – Spalio 9-oji. Išanalizavus Nepriklausomybės atgavimo ir Tautos švenčių iškilmių specifiką, išryškėjo vizualiniais efekto reiškiniais pagrįstas poveikio momentas: miestas pasipuošdavo tautiškomis vėliavomis, vainikais, iškeltais prie įstaigų ir gyvenamųjų namų, bažnyčiose vykdavo pamaldos, vakarais – iliuminacijos, kariai ir šauliai rengdavo paradus. Po oficialiosios dalies įprastai vykdavusi kultūrinė programa. Tiek minėtųjų iškilmių, tiek Vilniaus netekties dienos metu dėmesys skirtas paskaitoms plačiajai visuomenei. Spalio 9-ąją nemažai koncentruojamasi į literatūrinę dalį, kurioje dominuoja Vilniaus tematika. Išryškėjo, jog 1918–1940 m. populiariausius alytiškių laisvalaikio leidimo būdus ir pramogas įtakojo laikmečio politika – populiarinti visa, kas susiję su tautine lietuvių kultūra. Laisvalaikio leidimui buvo pritaikytas miesto sodas, tapęs visos šeimos traukos centru, demonstruoti tautinės minties kino filmai, statyti dramos spektakliai, organizuotos šventės, kuriose aukštinama tautos praeitis. Muzikiniai ir literatūriniai vakarai skatino pažintinius tikslus, juose propaguota lietuvybė. Išryškėjo, jog buvo suderinami ne tik „nerimti“ pasilinksminimai, bet ir gilesni, prasmingesni – tautiniai – tikslai.

In 1918-1940. Alytus time authorization methods and systems have their own characteristics. It can be argued that even arose a sort of leisure tradition. In addition to the entertainment and leisure time in this study is specific surveillance angle, through which you can see a new era of public culture, lifestyle, aesthetic, artistic and historical processes. Local culture study helps purify even unnoticed era characteristics. The investigation revealed that in Alytus organized entertainment and leisure in social life, the townsfolk, not least through the events manifested in many different ways and wide. Some attractions offered reflected the era policies - to promote all that is related to the ethnic Lithuanian culture. The survey revealed the theme of the third Alytus early cultural-entertainment spectrum of public space was limited to the higher part of the parish organist and choir activities. This may indicate that the population has been relatively conservative, did not die in large entertainment needs. In the fourth decade of Alytus musical entertainment has broadened the range of a few choirs existed: "Public choir, small teams of Labour's Irkutsk club Uhlans Regiment choirs and brass band. Looking to Alytus from the state of musical attitudes, Alytus was a province which in rare cases it was possible to enjoy the Republican repertoire - recorded just three cases. It is possible that the types of events in Alytus masiškesnio major obstacle was lack of technical facilities. The city occasionally visited in 1920. established by the State Opera and Drama vaidyklos artists. However, Alytus felt professional opera singers and the drama intense tour in demand as the number of played a different level amateurs. Admire the performances have invited theater collectives "Žvaigždikis, Art, Vilnius, Alytus interest which enabled the theater world. Dramatic performances broke a very wide range, genres and content for the multiple repertoire, which gives an overview, it is noted that after 1926. December 17. coup government takeover of Nationalists, was presented several performances reflected the current political ideology. Most townsfolk delighted and amazed circus performances, because it rarely occurring on the fun. Granted that this is the largest crowd frenzy over sulaukdavę, favorable reviews in periodicals and long-išlikdavusi Alytus memory. However, the wars Alytus was just growing city, and not large enough population could lead to a rare circus tour. As in Lithuania, Alytus was celebrated three public holidays: Independence Recovery - February 16th, Nation Celebration - September 8th, and the loss of Vilnius Day - October 9th. The analysis of the restoration of independence and the Nation festive celebrations specifics revealed visual effect are based on the impact of a moment city decked nationally flags, garlands, raised by the institutions and residential houses, churches for worship in the evenings - illuminations, warriors, and archers will hold parades. After the official part of the normal vykdavusi cultural program. Both these festivities, and the loss of Vilnius during the day focused on lectures to the general public. October 9th series focused on the literary part, dominated by the Vilnius topics. Revealed that in 1918-1940. Alytus popular leisure activities and entertainment has influenced era policies - to promote all that is related to the ethnic Lithuanian culture. Leisure activities were adapted city garden, the whole family has become the center of attraction, display national thought films to build drama, organized festivals that celebrate the nation's past. Musical and literary evenings driven cognitive goals, they advocated Lithuanian identity. It became clear that it was not only compatible 'frivolous' amusement, but also deeper, more meaningful - traditional - objectives.