Grafiti subkultūros formavimosi veiksniai Lietuvoje
Sedleckienė, Lina |
Darbas aktualus tuo, kad pateikiamas aplinkų (savų ir svetimų) požiūris į grafiti subkultūrą ir bandoma išsiaiškinti jai „primestus“ stereotipus dėl miesto taršos (kodėl ir kaip formuojasi visuomenės, institucijų bei piešėjų požiūris į esamą situaciją). Etnologijos mokslui darbas aktualus, kadangi tyrinėjamas subkultūrinės grupės reiškinys atskleidžia naujas Lietuvos jaunimo ir vyresnių asmenų bendruomeninio elgesio formas. Svarbu ir tai, kad reiškinys yra „gyvas šiandien“ ir veikia miesto gyventojus. Analizuojant grafičius, galima pastebėti piešėjų įsitikinimus, nuotaikas, jausmus, tačiau iš pačių piešėjų pasakojimų galima daryti tikslesnes išvadas, kuriose atsiskleidžia papročių ir nuostatų kaita. Šis darbas naudingas tiek moksliniu požiūriu, tiek visuomenės nariams, kurie nori susipažinti su Lietuvos grafiti subkultūra. Darbo problema – grafiti subkultūros formavimosi veiksniai. Tyrimo objektas – grafiti subkultūros procesai Lietuvoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip kinta grafiti kūrėjų elgesys subkultūrinės grupės nariams bendraujant tarpusavyje ir veikiant kitoms (šiai subkultūrai artimoms bei svetimoms) aplinkoms. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti atitinkantys uždaviniai. Tyrimo metodai ir duomenys Darbe naudotasi 2011– 2016 metais surinkta empirine medžiaga. Atlikti išsamūs interviu su grafiti subkultūros atstovais, taip pat – interviu su Lietuvos didžiųjų miestų teisėsaugos atstovais, savivaldybių tarnautojais bei daugiabučių pirmininkais, užpildyta tyrimo anketa. Bendra šio tyrimo apimtis – 136 tyrimo dalyviai, iš kurių 41 apklausti interviu metodu, 95 užpildė anketą. Darbo rezultatai parodė, kad bendravimu grafiti piešėjai pasiekia įvairių rezultatų tiek legalioje, tiek nelegalioje veikloje. Dalyvavimas renginiuose skatina jaunimą pasitikėti savimi, siekti savo tikslo bendraujant formalioje aplinkoje. Išsiaiškinta, kad legalių sienų skyrimas matomesnėse vietose, sumažintų nelegalių grafičių skaičių, o vykdomos įvairios prevencinės akcijos paskatintų jaunimą legaliam kūrybiškumui bei formuotų naujas vertybes. Išanalizavus visuomenės narių požiūrį į grafičius paaiškėjo, kad daugumai patinka legalūs grafičiai, kurie atsiranda per įvairius gatvės meno festivalius. Šiam teiginui pritaria tiek teisėsauga, tiek savivaldybių darbuotojai, išskyrus Klaipėdos savivaldybės tarnautojus. Klaipėdos mieste neskiriama vietų legaliam piešimui ir nevykdomi renginiai.
This work is relevant because it presents attitudes of communities (local and foreign) to the graffiti subculture, and it tries to explain typical stereotypes about how it spoils the city environment (the view of society, institutions and writers into today’s situation). The work is also relevant to the ethnology science since it explores and analyses subcultural group phenomena that discloses new forms of social behaviour of Lithuanian youth and the elderly. It is also important, that this phenomenon is “alive today”, and affects city residents. While analysing graffiti, it is possible to observe beliefs, emotions, feelings of the artists, however, based on their personal stories it is possible to make more accurate conclusions that reveal the evolution of habits and attitudes. This work is relevant from the scientific point of view, and to community members who want to get to know the subculture of graffiti. Problem of the work – factors forming graffiti subculture. Object of the work – processes of graffiti subculture in Lithuania. Purpose of the work – to find out how behaviour of the artists changes, when members of subcultural group communicate to each other, and how it effects other (close and foreign to this subculture) communities. Methods and data of the research In this work empiric data collected between 2011 and 2016 year was used. Comprehensive interviews were taken from representatives of graffiti subculture, and from law enforcement representatives, municipality workers and housing cooperative chairmen. A survey questionnaire was completed. The scope of this research is 136 study participants, where 41 gave answers in interview method, and 95 filled questionnaire. The results of this work show that graffiti artists achieve various results in legal and in illegal activities. Participating in events provokes young people to believe in themselves, reach their aims while communicating in formal surroundings. It has been clarified that if public walls were given for artists in more visible places, this could reduce the numbers of illegal graffiti, and preventive activities would encourage youth to legal creativity and to form new values of this phenomena. Having analysed the attitude of society members to graffiti, it was found that many people like legal graffiti, which are made during the street art festivals. Law enforcement and municipality personnel agree with this attitude, except Klaipėda municipality administration. In Klaipėda there is no place assigned for legal painting and there are no painting festivals.