Segančiųjų išemine širdies liga kraujo spaudimo kitimo sąsajos su stresogenine elgsena (A tipu), profilaktinio mokymo grupėse
Rievaltaitė, Aistė |
Tyrimo tikslas – Nustatyti asmenų, sergančių išemine širdies liga, kraujo spaudimo kitimo sąsajas su stresogeniniu elgesiu (A tipu), profilaktinio mokymo grupėse Dalyvauti tyrime buvo pakviesti 202 LSMU psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinikoje besigydantys tiriamiji. Iš pakviestųjų, trijų profilaktinių užsiėmimų mokymų kursą baigė 70 (34,65%) vyrų ir 80 (40,10%.) moterų. Tiriamieji dalyvavo trijuose profilaktinio mokymo užsiėmimuose, kurie vyko vienos savaitės metu. Siekiant įvertinti kraujospūdžio kitimo sąsajas su stresogenine elgsena (A tipu), dalyviams buvo vedama progresuojanti raumenų. Dar prieš užsiėmimus buvo įvertintas dalyvių elgsenos tipas. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojamas kraujo spaudimas; dalyviai subjektyviai turėjo įsivertinti savo raumenų įtamą. Po užsiėmimų dalyviai vertino savo atsipalaidavimo lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrams, pasižymintiems A tipo elgsena DKS po antrojo ir trečiojo užsiėmimų kinta prasčiau, nei B tipo elgsena pasižymintiems vyrams. Taip pat nustatyta, kad pradinio kraujospūdžio dydis turi reikšmės kraujospūdžio pokyčiams po profilaktinių užsiėmimų, nepriklausomai nuo elgsenos tipų. Paaiškėjo, kad raumenų įtampos lygis bei raumenų įtampos rodiklių kitimai nepriklauso nuo elgsenos tipų. Asmenys, kuriems būdinga aukštesnė emocinė įtampa menkiau vertina savo atsiplaidavimą po relaksacijos užsiėmimų, nei asmenys pasižymintys žema emocine įtampa.
The goal of the research is to establish relation between blood pressure variations in persons with ischemic heart disease and stressogenic behaviour (Type A) within prophylactic training groups The research involved 202 participants treated in LSMU Clinics of the Institute of Psychophysiology and Rehabilitation. 70 (34.65%) men and 81 (40,10%.) women of the invited participants complete the course of three prophylactic training sessions. The involved persons participated in three prophylactic training sessions, which took place within a period of one week. In order to estimate correlations of blood pressure variations with stressogenic behaviour (type A), progressive muscular relaxation was applied to the participants. Before the sessions the behavioural type of the participants was evaluated. At the beginning and in the end of every session, blood pressure was measured; the participants had to evaluate subjectively their muscular tension. After the sessions the participants evaluated their relaxation level. The results of the research have showed that DBP in men with Type-A behaviour decreased more after the second and the third sessions than in men with Type-B behaviour. It has also been established that the initial size of blood pressure has some significance to blood pressure variations after the prophylactic session irrespective of a behavioural type. It has become clear that the muscular tension level and changes in the muscular tension rate do not depend on the behavioural type. Persons with higher emotional stress evaluate their relaxation after a relaxation session lower than those with low emotional stress