Grįžtamoji migracija: „protų“ susigrąžinimas ir adaptacijos galimybės Lietuvoje
Darbas skirtas išanalizuoti į Lietuvą grįžusių asmenų adaptacijos galimybes bei jų motyvaciją pasilikti kilmės šalyje. Siekiama apžvelgti grįžtamosios migracijos procesus Lietuvoje ir kitose šalyse taikomas grįžtamosios migracijos skatinimo priemones bei į Lietuvą grįžusiųjų asmenų galimybės panaudoti sukauptą žmogiškąjį kapitalą. Grįžtantiesiems sunku integruotis savo tėvynėje dėl skirtingų priežasčių. Tai gali būti dalinis kalbos nemokėjimas, kultūros skirtumai, socialinis susvetimėjimas ar diskriminacija jų atžvilgiu. Darbo objektas – į Lietuvą po ilgo gyvenimo užsienyje grįžę asmenys, kurie siekia panaudoti savo sukauptą patirtį. Pirmojoje darbo dalyje aptariama grįžtamosios migracijos samprata. Analizuojamos skirtingos grįžtamosios migracijos teorinės perspektyvos. Pristatomi veiksniai, lemiantys migrantų sprendimą grįžti, bei aptariamas adaptacijos procesas sugrįžus bei sugrįžimo „kultūrinio“ šoko sąvoka. Antrojoje dalyje nagrinėjama grįžtančiųjų žmogiškojo kapitalo sąvoka, pristatoma aptariamas valstybės vaidmuo skatinant grįžtamąją migracija bei apžvelgiamos Lietuvoje bei pasaulyje taikomos valstybės priemonės grįžtamajai migracijai skatinti. Trečioji darbo dalis skirta empirinei į Lietuvą grįžusių „protų“ adaptacijos procesų analizei. Taikomas pusiau struktūruotas interviu metodas. Išskiriami du tiriamieji laikotarpiai: pirmasis – prieš atvykstant į Lietuvą; antrasis – sugrįžus gyventi į Lietuvą. Analizuojant duomenis išskiriamos kategorijos, kurios atspindi asmenų, apsisprendusių sugrįžti, būsenas bei aplinkas, darančias jiems įtaką. Atskleidžiamos svarbiausios priežastys, nulemiančios asmenų apsisprendimą sugrįžti gyventi į Lietuvą bei aptariamos aplinkos, kurios padeda ir kurios trukdo įsitvirtinti bei panaudoti savo sukauptą žmogiškąjį kapitalą kilmės šalyje.
This thesis analyzes return migration to Lithuania, the returnees’ possibilities of adaptation, and their motivations to remain in the country. Its goal is to review migration processes and efforts to promote return migration in Lithuania and other countries, and also to discuss the possibilities for using human capital in Lithuania. There are many different reasons why it is difficult for returnees to integrate in their home countries: it may be deficient knowledge of the language, cultural differences, social alienation, or discrimination. The object of this work is persons who have returned to Lithuania after living a substantial amount of time abroad, who are trying to use their accumulated experience in their homeland. The first part of the paper discusses the concept of return migration, analyzing it from different theoretical perspectives. It presents factors which influence the decision to return and discusses the adaptation process after return and the concept of culture shock. The second part analyzes the concept of returnee human capital, presents possible roles of the state in encouraging return migration, and surveys government measures in Lithuania and other countries to foster return migration. The third part of this study is devoted to the analysis of original empirical research on the adaptation processes of returnees to Lithuania, employing the half-structured interview method. Two periods are explored, before and after the return to Lithuania. Analysis of the data focuses on the mental state of persons who have decided to return and the environmental factors influencing them. The study reveals the main reasons determining the decision to return to live in Lithuania and discusses factors which help or hinder the returnees to successfully establish themselves and use their accumulated human capital in their homeland.