Approaches on personal data protection and usage in technologies: cases of EU, Russia, USA, and China
Sinevičiūtė, Ugnė |
Dar prieš kelis dešimtmečius kietoji jėga buvo pagrindinis valstybės stiprumo matavimo vienetas. Kuo daugiau kietųjų išteklių valstybė turėjo, tuo stipresnės ji buvo laikoma. Šiandien ši schema dar vis yra aktuali ir sunkiai nuginčijama, tačiau mes taip pat minime minkštosios valiutos – informacijos – svarbos kilimą. Užsienio santykiai didele dalimi buvo grįsti kietąja jėga, tačiau su kiekviena diena tarptautiniai aktoriai vis daugiau išteklių skirią vienai iš mintųjų jėgų – privačiai informacijai ir informacijai plačiąja prasme. Privačios informacijos netinkamas panaudojimas gali sukelti dar nematytų ir neplanuotų pasekmių. Be to, kiekvieno individo saugumas gali būti sukompromituotas jei privati informacija nėra tinkamai apsaugota. Šis tiriamasis darbas diskutuoja tarptautinių susitarimų dėl privačios informacijos apsaugos poreikį tam, kad būtų apsaugota ne tik privačių individų, bet ir valstybės bei tarptautinės bendruomenės gerovė. Su kiekviena naujai priimta privačios informacijos disponavimo reguliacija mūsų visuomenė gaunąs ir naudas, ir rizikas, tad, šis tiriamasis darbas parodo, jog balanso tarp laisvės ir apsaugos, mums kaip tarptautiniai bendruomenei dar niekados taip stipriai nereikėjo, kaip to reikia šiuo metu. Šio tyrimo objektas yra skirtumai kaip kitoniškai kiekvienas tarptautinis aktorius žvelgia į privačios informacijos apsaugą. Per paskutinius dešimtmečius, kiekviena tirta šalis ir Europos Sąjunga išleido vidinius įstatymus, kurie turi, tam tikra prasme, apsaugoti individų privačią informaciją. Problema su šiais įstatymais yra, jog šie vidaus įstatymai turi didžiulę įtaką tarptautiniams santykiams ir tarptautiniams procesams, todėl naujoji skaitmeninė visuomenė privalo numatyti privačios informacijos savireguliacijos ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šiame tyrime yra tiriami keturi tarptautiniai aktoriai: Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusijos Federacija, Kinijos Respublika bei Europos Sąjunga, tam kad galėtume suprasti kokia linkme vieni įtakingiausių šių laikų tarptautiniai aktoriai žengia. Net ir išsiskiriančių nuomonių visuma gali būti pirmas žingsnis link globalaus ir vientiso susitarimo dėl privačios informacijos naudojimo ir saugojimo. Tuo tarpu, šio tyrimo išvados nėra galutinės; verčiau jos sufleruoja, jog tolimesnis tyrimas turėtų atverti dar daugiau galimybių tarptautinės strategijos dėl privačios informacijos kūrimo. Tolimesnis tyrimas galėtų apimti papildomų tarptautinių aktorių privačios informacijos įstatymų analizę. Taip pat, būtų ypač naudinga ištirti besivystančių valstybių požiūrį į privačios informacijos apsaugą ir naudojimą, nes tai padėtų statyti inovatyvias ir ilgalaikes privačios informacijos tausojimo strategijas.
A couple of o decades ago, the whole world emphasized the importance of hard power in each state. The more material capabilities the state-owned, the more powerful it was perceived generally. Today, this rule is still in place; however, the new soft currency, also known as data, has conquered the world. Whereas previously foreign affairs have prioritized material matters, today, each state and international body pay more attention to personal data and data as a whole. Misusage of data may cause hazards that have never been discussed before, and individuals' security is also at risk when personal data protection is put at stake. This research paper discusses the scope of required international regulations on personal data in order to sustain individuals' and states' prosperity. With each introduced regulation, we often acquire adverse and positive effects. This study shows the need for balance: protection and freedom of choice of the personal data assessment in the international arena. The object of this research is a difference in the international approach to personal data usage and protection. In the last couple of decades, each state or international unit (European Union) has introduced domestic personal data usage and protection regulations. The problem with these domestic regulations is that domestic laws cannot be applied only in a singular state while in cyberspace. Therefore, our generation must foresee the importance of unified personal data regulations globally and begin looking for meeting points together. To find these meeting points, this research paper analyzed and methodically rated four international unit approaches to personal data protection and usage: the United States, the Russian Federation, the People's republic of China, and the European Union. Also, besides theoretical, and practical analysis of the current situation of personal data, this research paper is as well based on personal data protection and international law specialists. The conclusions of this thesis are not excessive, and further research on this topic should be carried out. Possible further development topics could be more profound research into legislation, additional analysis of various states, and the correlations between historical events versus the current approaches to personal data protection. It would also be highly beneficial to study less developed states' approaches to personal data and even provide guidelines in order to create an idealistic personal data approach from scratch.