Analysis of Verb-based Nominals in Translation of the European Union Legislation in Force
Šiame darbe nagrinėjami veiksmažodiniai daiktavardžiai Europos Sąjungos galiojančių teisės aktų vertime. Duomenys buvo surinkti iš Europos Sąjungos tinklalapyje (www.eur-lex.europa.eu) skelbiamų galiojančių teisės aktų, pasinaudojant dvikalbės paieškos įrankiu. Kiekybinė veiksmažodinių daiktavardžių analizė atlikta naudojant L. Stravinskaitės ir D. Balnionio (2011) sukurtą paieškos įrankį anglų kalbos nominalizacijų galūnėms skaičiuoti (http://poliglote.lt/search/searchasas1.php). Kokybinė analizei atlikti pasirinkta 200 anglų kalbos veiksmažodinių daiktavardžių vertimo pavyzdžių. Analizėje pateikiamos dažniausios vertimo strategijos. Darbo tikslas - ištirti anglų kalbos veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių galūnes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure ir -th, dažnumą Europos Sąjungos teisės aktuose ir lietuviškųjų atitikmenų pasirinkimą, atkreipiant dėmesį į veiksmažodinius daiktavardžius su priesaga -imas/ -ymas. Šia analize siekta atsižvelgti į gausią veiksmažodinių daiktavardžių vartoseną teisinėje kalboje ir parodyti, kaip tai įtakoja teksto rišlumą, informacijos perdavimą ir teksto dinamiką. Veiksmažodinių daiktavardžių analizė remiasi ankstesniais kalbininkų tyrinėjimais ir dabartinėmis vartosenos tendencijomis. Šis darbas sudarytas iš 8 skyrių. Antrajame skyriuje pristatomi techninių tekstų sunkumai. Nemažas dėmesys skiriamas teisinei kalbai ir jos ypatybėms. Teisiniai vertimai yra svarbi žmonių ir įstaigų bendravimo priemonė. Trečiajame skyriuje pristatomas nominalizacijos procesas ir veiksmažodiniai daiktavardžiai kaip svarbus fenomenas teisiniuose tekstuose. Be to, aprašomos nominalizacijų funkcijos ir kategorijos. Ketvirtajame skyriuje akcentuojami angliškų ir lietuviškų nominalzacijų privalumai ir trūkumai, įskaitant paprastesnį informacijos perdavimą, temos akcentavimą ir teksto rišlumą. Tuo tarpu trūkumais laikomi teksto statiškumas ir abstraktumą. Produktyviausi veiksmažodiniai daiktavardžiai sudaromi priesagų -imas/-ymas pagalba. Penktajame skyriuje trumpai pristatomi nominalizacijų tyrinėjimai tekstynų pagalba. Tyrimai rodo, kad nominalizacijų kiekis kinta atsižvelgiant į kalbinį stilių. Šeštajame skyriuje pateikiama kiekybinė angliškų veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių galūnes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure ir -th, analizė. Duomenys rodo, kad dažniausiai sutinkami veiksmažodiniai daiktavardžiai, turintys galūnes -ion ir -ment. Taip pat pateikiama kiekybinė šių daiktavardžių vertimo atitikmenų analizė, kuri parodo, kad dažniausi atitikmenys yra veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesagomis -imas/ymas. Septintajame skyriuje analizuojami anglų kalbos veiksmažodinių daiktavardžių su priesagomis -ion/-ment atitikmenys. Aštuntasis skyrius apibendrina kiekybinės ir kokybinės analizės duomenis. Pabaigoje pateikiami siūlymai ir rekomendacijos.
This thesis examines verb-based nominals in translation of the European Union legislation in force. The data for the analysis was collected from the European Union website (www.eur-lex.europa.eu), using bilingual search of legislation in force. Quantitative analysis of English verb-based suffixes was done employing a linguistic search tool (http://poliglote.lt/search/searchasas1.php). It was created by Stravinskaitė and Balnionis (2011). 200 translation examples of English verb-based nominals with suffix -ion and -ment were chosen for the qualitative analysis. The most prominent translation strategies were analysed. The aims of this investigation are: to show the frequency of the English verb-based nominals with the suffixes -al, -ance/-ence, -ion (and its allomorphs), -ment, -ure, and -th, and to analyse the Lithuanian equivalents, taking into consideration verb-based nominals with the suffix -imas/-ymas. The analysis is carried out taking into concern frequent usage of verb-based nominals in legal language and their impact on the coherence of the legal text, information flow and dynamics. The analysis of verb-based nominals is based following methodological and theoretical framework established in the previous linguistic investigations and present linguistic concern. This paper consists of 8 chapters. Chapter 2 introduces special purpose texts and translation related issues. The characteristics of legal texts and their translation are taken into account. Legal translation is presented as a mean of communication between individuals and institutions. Chapter 3 presents nominalization and nominals as a significant phenomenon in legal texts. In addition, chapter 3 focuses on the functions and categories of nominalizations. Chapter 4 focuses on the most significant advantages and disadvantages of nominalizations in both English and Lithuanian: easier information flow, emphasis of the theme, and text coherence, whereas disadvantages include loss of activeness and abstraction. The most productive Lithuanian nominalizations with the suffix -imas/-ymas and -umas are presented. In chapter 5, corpora studies concerning nominalizations are briefly introduced. The studies show that the number of nominalizations varies across the registers. Chapter 6 analyses quantitative data of English verb-based nominals with the suffixes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure, and -th and shows that the most frequent verb-based nominals carry suffixes -ion and -ment. Furthermore, quantitative data of the equivalents of English verb-based nominals with the suffixes -ion and -ment is displayed. Chapter 7 aims at analysing equivalents of English verb-based nominals with suffixes -ion and -ment. In chapter 8, some generalizations are formulated, concerning qualitative and quantitative analysis of verb-based nominals and their equivalents. Finally, some suggestions for the further investigation are given.