Metaforos žemininkų poezijoje. Metaforų žodynas
Tavdgiridze, Lija |
Magistro darbo tyrinėjimų objektas – metaforos iš lietuvių žemininkų poezijos. Ilgą laiką metafora buvo laikoma tik literatūros vaizdingumo priemone. Tačiau XX a. tapo aišku, kad ji ne tik suteikia papildomą informaciją apie daiktą ar reiškinį, bet perteikia metaforos kūrėjų bei vartotojų pasaulėvaizdį, apskritai tos kalbos tradiciją. Metaforoje atsispindi skirtingas pasaulio suvokimas, būdingas skirtingoms kultūroms ar atskiriems individams. Sinestetinė metafora sudaroma sujungus skirtingus pojūčius (regos, klausos, skonio, kvapo ar lytėjimo) ar priskiriant vieną iš pojūčių abstrakčiai sąvokai. Žodynuose pateikiamos jau mirusios metaforos. Magistro darbe metaforos pateikiamos ir aptariamos pagal pojūčių išsidėstymo eilę. Lietuvių kalbos metaforose reiškiniai ar objektai dažniausiai charakterizuojami lytėjimo būdvardžiais, apibūdinant reiškinius, kurie priklauso dviems pirmiesiems pojūčiams (regėjimui ir klausai). Rečiausiai aptinkamos tos sinestetinės metaforos, kurių vienas iš elementų yra kvapas. Yra atvejų, kai reiškiniai yra apibūdinami skoniu. Pats skonis retai yra apibūdinamas kokiu nors kitu pojūčiu. Darbe nagrinėjami lietuvių žemininkų (A.Nyka-Niliūnas, H.Nagys, V.Mačernis, K.Bradūnas, J.Kėkštas) poezijos sinestetinių metaforų pavyzdžiai. Šiuose pavyzdžiuose atsispindi tam tikrų pojūčių dominavimas, kurie perteikia bei išreiškia svarbiausias tam tikro laikotarpio, individualaus autoriaus problemas ir poetiką. Lyginant išryškėja skirtumai tarp skirtingų autorių poezijos. Lietuvių poetai žemininkai pabrėžia neigiamus pojūčius, pavyzdžiui, skaudi tyla, aštrus skambėjimas, karti viltis, sunki ramybė, šaltas siaubas. Kita vertus, išryškėja pagrindinė struktūra būdvardis + daiktavardis, metaforų sutapimai. Lyginant sinestetines metaforas, atsiskleidžia individualus tam tikros epochos, estetinės krypties ir poetų stilius.
The master study research subject is a metaphor in the lithuanian poetry of Žemininkai. For a long time metaphor had been regarded only as an imagery tool of literature. However, in XX century it became clear that it not only provides additional information about object or phenomenon, but reflects the emotional attitude of creators and consumers of metaphor and in general shows the tradition of language. Metaphors reflect the different perception of the world, specific in different cultures or individuals. Synaesthetic metaphor formed by the combination of different senses (seeing, hearing, tasting, smelling or touching) or by assigning one of these senses to an abstract concept. In master work metaphors are presented and discussed according to rank of locations of senses. Lithuanian language metaphors show, that events or objects usually are characterized by touching adjectives to describe phenomena, what belong to the first two senses (sight and hearing). Type of syneasthetic metaphor, where one of elements is smelling, is the rarest one. There was occured some metaphors where phenomena are characterized by tasting. Itself taste is rarely described by any other sense. This study analyses examples of synaesthehic metaphors in the lithuanian poetry of Žemininkai. (A.Nyka-Niliūnas, H. Nagys, V. Mačernis, K. Bradūnas, J. Kėkštas). These examples reflect the dominance of feelings, which represent and express the most important problems of particular author in a certain period and also express his poetics. When comparing, differences between poetry of various authors are revealed. Lithuanian poets Žemininkai emphasize negative feelings, such as painful silence, sharp sound, bitter hope, heavy peace, cold horror. On the other hand, the basic structure adjective + noun highlights, also coincidences of metaphors can be seen. When comparing synaesthetic metaphors, the distinction of specific era, aesthetic trand and individual style of poets are revealed.