The impact of Russian hybrid warfare on Georgia’s EU integration process
Manjgaladze, Nino |
Šiame darbe nagrinėjama Rusijos hibridinio karo įtaka Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą trajektorijai nuo 2008 iki 2025 m. Nors hibridinis konfliktas, apimantis karinį spaudimą, kibernetines operacijas, ekonominę prievartą ir dezinformaciją, buvo plačiai analizuojamas saugumo tyrimuose, jo bendras poveikis ES plėtros procesams vis dar nepakankamai ištirtas. Sutelkiant dėmesį į Gruziją – valstybę, į kurią nuolat nukreipiama Rusijos hibridinė taktika ir kuri tuo pat metu siekia narystės ES, šiame tyrime nagrinėjama esminė saugumo ir europeizacijos tyrimų spraga. Tyrime taikomas mišrus metodas, derinant ES pažangos ataskaitų, Gruzijos ir Rusijos teisės aktų tekstų bei pirminių doktrininių šaltinių dokumentinę analizę su antrine prekybos statistikos ir viešosios nuomonės apklausų analize. Sintezuojami hibridinio karo ir europeizacijos literatūros teoriniai pagrindai, siekiant įvertinti, kaip išorinė ardomoji veikla sąveikauja su ES sąlygiškumo mechanizmais. Svarbiausi atvejų tyrimai, įskaitant 2008 m. kibernetines atakas, tebevykstantį okupuotų teritorijų „sienos nustatymą“ ir Kremliaus įkvėptų įstatymų priėmimą, nagrinėjami kartu su išilginiais duomenimis apie prekybos priklausomybę ir demokratijos nuosmukį. Tyrimo rezultatai rodo, kad Rusijos hibridinės strategijos išmatuojamai vilkino Gruzijos stojimą į ES, išnaudodamos institucinį pažeidžiamumą ir skatindamos ekonominę priklausomybę. Tačiau pastaraisiais metais šios taktikos veiksmingumas sumažėjo dėl padidėjusio pilietinės visuomenės atsparumo ir visuomenės paramos Europos integracijai, nepaisant demokratinės regresijos epizodų. Baigiamasis darbas užbaigiamas pateikiant politikos rekomendacijas ES, kaip geriau apsaugoti plėtros procesus nuo hibridinių grėsmių, remiantis Gruzijos patirtimi kaip pavyzdžiu būsimoms šalims kandidatėms.
This thesis seeks to explore how Georgia's European Union integration path from 2008 to 2025 has been influenced by Russian hybrid warfare. Although extensive informed inquiry into hybrid conflict-involvement spanning armed coercion, cyber operations, economic bullying, and disinformation-in security studies, aggregate impact upon EU enlargement dynamics remains un-researched. Focusing upon Georgia, a country subject to persistent hybrid intervention by Russia while at the same time pursuing EU membership, this research addresses a critical security and Europeanization lacuna. Utilizing a multi-method approach involving documentary analysis from EU progress reports, Georgian and Russian legislation, primary data from doctrine publications with secondary analysis from trade data and opinion surveys, this research joins hybrid warfare and Europeanization literatures to map from a theoretic perspective how outside interference clashes with EU conditionality dynamics. Representative case studies - the cyber attacks in 2008, ongoing “borderisation” policies in occupied territories, and Kremlin-advanced legislative ideas - have been complemented by longitudinal trade dependency data and democratic backsliding benchmarks. Findings illustrate how discernable slowdowns in Georgian EU membership have followed due to Russian hybrid processes capitalizing upon institutional vulnerabilities and instilling economic dependency. With this said, however, the effectiveness of said policies have wavered over recent years thanks to intensified civil society resistances against hybrid intervention, paired with societal pressures for European integration despite democratic backsliding. The thesis maps out policy alternative options whereby the EU can better insulate enlargement dynamics against hybrid intervention, drawing upon Georgian case-study exemplar for future candidate nations.
Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University |