NATO viršūnių susitikimas Vilniuje: NATO transformacija ir tikslai
Stonkus, Jokūbas |
Rusijai pradėjus pilno masto įsiveržimą į Ukrainą, saugumo situacija Europoje kardinaliai pasikeitė. Šalis agresorė tapo didžiausia grėsme NATO valstybėms narėms, o viešojoje erdvėje pradėjo sklisti kalbos apie Šaltojo karo laikų sugrįžimą. Šiame darbe siekiama išsiaiškinti kaip besikeičianti geopolitinė situacija Europoje dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, privertė NATO iš naujo įsivertinti savo galimybes bei santykius su Rusija. Atlikus tokių dokumentu kaip NATO Strateginių koncepcijų analizę, žiniasklaidos diskurso analizė bei palyginamąją NATO komunikatų analizę galime įvertinti, kokie pokyčiai įvyko pačiame NATO, kaip pasikeitė grėsmių vertinimas, bei kaip priimti aljanso sprendimai yra sutikti viešoje erdvėje. Darbo objektas yra NATO viršūnių susitikimo metu išsikelti aljanso tikslai bei NATO transformacija Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje. Darbo tikslas yra išsiaiškinti kylančios grėsmės iš Rytų įtaką NATO transformacijos procesui bei naujų NATO tikslų išsikėlimui. Darbe siekiant sudaryti teorinius rėmus grėsmių ir saugumo analizei, analizuojama NATO aljanso transformacija kylančių grėsmių iš Rytų atžvilgiu. Taip pat atliekama tokių dokumentų analizė – 2010 m. ir 2022 m. NATO Strateginės koncepcijos analizė, ataskaitos „NATO 2030“ analizė. Atliekama žiniasklaidos turinio analizė, „Politico Europe“ ir „Reuters“ žiniasklaidos priemonėse, pasirenkant straipsnius apie NATO 2022 m. Strateginės koncepcijos pateikimą viešojoje erdvėje. Taip pat atliekama NATO Viršūnių susitikimų Madride ir Vilniuje komunikatų palyginamoji analizė, siekiant nustatyti susitikimuose priimtus sprendimus. Analizuojant NATO transformaciją nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios paaiškėjo keletas esminių aljanso pokyčiu. Dar 2010 m. aljansas siekė bendradarbiavimo su Rusija, tačiau 2022 m. Rusija tampa didžiausia tiesioginė grėsmė aljanso saugumui. Tuo trapu išanalizavus NATO raidą nuo organizacijos sukūrimo, iki šių dienų nustatyta, kad aljansas grįžtą prie esminio tikslo, dėl kurio ir buvo sukurta ši organizacija. Išanalizavus NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje komunikatą, paaiškėjo priimti pagrindiniai NATO tikslai: Ukrainos – NATO bendradarbiavimas pasitelkiant NATO – Ukrainos tarybą, tolimesnis Ukrainos rėmimas, aljanso atgrasymo ir gynybos gerinimas, karinių pajėgų dislokavimas Rytiniame flange, didesnis dėmesys Kinijai bei kitoms valstybėms bendradarbiaujančioms su Rusija. Atlikus žiniasklaidos diskurso analizę išsiaiškinta, kad sprendimai priimti 2022 m. NATO Viršūnių susitikime, didžiąją dalimi žiniasklaidos priemonių yra perteikiami pozityviai. Tuo tarpu, pagrindinės temos atspindėtos šiuose straipsniuose yra aljanso grėsmių įvardijimas, Suomijos bei Švedijos sprendimas prisijungti, Kinijos keliami iššūkiai, naujos Strateginės koncepcijas paminėjimas, NATO Rytinio flango stiprinimas.
The security situation in Europe has changed dramatically since Russia launched its full-scale invasion of Ukraine. The aggressor country has become the biggest threat to NATO Member States, and talk of a return to the Cold War has begun to circulate in the public sphere. This paper seeks to explore how the changing geopolitical situation in Europe, as a result of the Russian-induced war in Ukraine, has forced NATO to reassess its capabilities and its relationship with Russia. Through the analysis of documents such as NATO Strategic Concepts, media discourse analysis and comparative analysis of NATO communiqués, changes can be assessed that have taken place within NATO itself, how threat assessments have changed, and how the alliance's decisions have been received in the public sphere. The subject of this paper is the objectives of the NATO Vilnius Summit and the transformation of NATO in the face of Russia's war with Ukraine. The aim of the thesis is to examine the impact of the emerging threat from the East on NATO's transformation process and the setting of new NATO objectives. In order to provide a theoretical framework for the analysis of threats and security, the paper analyses the transformation of the NATO alliance in the face of emerging threats from the East. It also analyses the following documents: the NATO Strategic Concept 2010 and 2022 and NATO 2030 report. A media content analysis is carried out, selecting articles in Politico Europe and Reuters media on the public presentation of the NATO Strategic Concept 2022. A comparative analysis of the communiqués of the NATO Summits in Madrid and Vilnius is also carried out in order to identify the decisions taken at the meetings. An analysis of NATO's transformation since the start of Russia's war against Ukraine reveals some fundamental changes in the alliance. As early as 2010, the alliance was still seeking cooperation with Russia, but by 2022 Russia becomes the biggest immediate threat to the alliance's security. A careful analysis of NATO's evolution from its inception to the present day reveals that the alliance is falling back on the fundamental purpose for which the organisation was created. An analysis of the communiqué of the NATO Summit in Vilnius reveals the adoption of NATO's main objectives: cooperation between Ukraine and NATO through the NATO-Ukraine Council, further support for Ukraine, improvement of the alliance's deterrence and defence, deployment of forces on the Eastern Flank, and more attention to China and other countries cooperating with Russia. An analysis of the media discourse reveals that the decisions taken at the 2022 NATO Summit are overwhelmingly portrayed positively in the media. Meanwhile, the main themes reflected in these articles are the identification of threats to the alliance, the decision of Finland and Sweden to join, the challenges posed by China, the mention of the new Strategic Concept, and the strengthening of NATO's Eastern flank.