Prekių ženklo skiriamojo požymio samprata

Prekių ženklas yra pagrindinis įmonės politikos elementas: jo vertės didinimas reiškia rinkos dalies išlaikymą arba išplėtimą. Prekių ženklas praturtina ir sustiprina vartotojo ryšį su prekėmis ar paslaugomis, asocijuojant su juo prekių ir paslaugų skiriamuosius požymius. Prekių ženklas ne tik identifikuoja prekių kilmę: jis nustato santykį su vartotoju, grindžiamą pasitikėjimu ir atitinkamos kokybės garantija, rizikuojant įmonės reputacija. Šio darbo tikslas buvo patvirtinti hipotezę, kad Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nėra detaliai reglamentuojama, kokie yra prekių ženklo skiriamojo požymio nustatymo, skiriamojo požymio įgijimo ir praradimo kriterijai, tik teismų praktikoje, mokslinėje doktrinoje detaliai išaiškinta, kokie yra prekių ženklo skiriamojo požymio nustatymo, skiriamojo požymio įgijimo ir praradimo kriterijai. Atlikus Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, teisinės literatūros, bei teismų praktikos lyginamąją analizę, galima daryti išvadą, kad išsikelta hipotezė pasitvirtino t.y. Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nėra detaliai reglamentuojama kokie yra prekių ženklo skiriamojo požymio nustatymo, skiriamojo požymio įgijimo ir praradimo kriterijai, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje, mokslinėje doktrinoje detaliai išaiškinta, kokie yra prekės ženklo skiriamojo požymio nustatymo, skiriamojo požymio įgijimo ir praradimo kriterijai. Tokią išvadą galima daryti dėl šių priežasčių: • LR Prekių ženklų įstatyme, LR Prekių ženklų registravimo taisyklėse, Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriuos įgyvendina LR prekių ženklų įstatymas, yra tik reglamentuojama, kad norint įregistruoti prekių ženklą jis turi atitikti absoliučius reikalavimus t.y. ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, taip pat žymenys turi turėti skiriamąjį požymį t.y. prekės ženklas turi būti toks žymuo, kuris suteiktų prekėms ar paslaugoms identiškumo garantiją, t.y. padėtų vartotojams atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų. LR Prekių ženklų registravimo taisyklėse tik reglamentuojama, kad skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai yra tokie, kaip prekių ženklai sudaryti iš elementarių geometrinių figūrų, pagrindinių spalvų, ženklai kurie nesiskiria nuo įprastų būdų vadinti tiesiogiai susijusias prekes ar paslaugas t.y. aprašomieji ženklai, kurie sudaryti tik iš žymenų prekyboje naudojamų pažymėti tam tikras prekių ypatybes kaip kokybė, kilmės vieta, kiekis, paskirtis ir t.t., taip pat žymenys, kurie bendrinėje kalboje ar nusistovėjusioje prekybos praktikoje tapo įprastiniai. Tačiau minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuojama pagal kokius kriterijus turi būti nustatoma, kad prekės ženklas turi skiriamąjį požymį t.y. pagal kokius kriterijus turi būti nustatoma ar žymuo leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų. • Mokslinėje doktrinoje, susiklosčiusioje teismų praktikoje yra išaiškinta, pagal kokius kriterijus turi būti nustatoma, kad prekės ženklas turės skiriamąjį požymį t.y. jei prekės ženklas leidžia vidutiniam vartotojui atskirti vienos įmones prekes (paslaugas) nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, t.y. šia sąlyga reikalaujama abstraktaus žymens gebėjimo atskirti skirtingos kilmės prekes ir paslaugas ir ji visada turėtų būti pripažįstama, kai negalima visiškai paneigti galimybės, kad žymuo geba perduoti minėtą informaciją. Ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį turi būti vertinama konkrečiai kiekvienos prekių ir (arba) paslaugų, nurodytų paraiškoje įregistruoti, kategorijos atžvilgiu, taigi skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro vartotojų gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, o tuo pačiu prekę, tarp kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti. Tiek Europos Teisingumo Teismas, tiek LR Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad prekių ženklo skiriamojo požymio turėjimas turi būti įvertintas su prekėmis (paslaugomis), dėl kurių prašoma registracijos ir su tų prekių (paslaugų) atitinkamų vartotojų suvokimu. Reikšmingas yra tokių prekių (paslaugų) kiekis, pobūdis, įprastas prekių ženklų naudojimas atitinkamoje prekių ar paslaugų rinkoje. Nuo prekių ir paslaugų, kurių atžvilgiu norima įregistruoti prekių ženklą pobūdžio priklauso, kokios atitinkamos visuomenės dalies suvokimas bus imamas kaip vertinamasis kriterijus, t.y. tam tikrais atvejais atitinkama visuomenė gali būti visi vartotojai (plataus vartojimo prekės ar paslaugos), kitais atvejais specializuota jų dalis. Ženklo skiriamasis požymis atitinkamos visuomenės dalyje turi būti vertinamas atsižvelgiant į vidutinių vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti, protingai pastabūs bei nuovokūs, kriterijų, taip pat jis turi leisti atskirti produktą nuo kitų gamintojų produktų nesivadovaujant jokiu lyginamuoju, analitiniu patikrinimu, taip pat be ypatingo dėmesio skyrimo, pagal vidutiniam vartotojui išlikusį bendrą ženklo visumos įspūdį. • LR galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Tačiau minėtuose teisės aktuose nėra numatyta jokių ženklo skiriamųjų požymių įgijimo ir pripažinimo sąlygų. Mokslinėje doktrinoje, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prekių ženklo skiriamajam požymiui dėl naudojimo įgyti reikia, kad bent jau didelė atitinkamos visuomenės dalis prekių ženklo dėka skirtų atitinkamas prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, nurodyti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint nustatyti prekės ženklo skiriamojo požymio įgijimą. • LR galiojančiuose teisės aktuose reglamentuojama, kad prekių ženklo savininko teisės gali būti panaikintos teisės aktuose numatytais pagrindais t.y. jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas valstybėje narėje žymėti prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti, prekių ženklas taip pat galės būti panaikintas, jeigu po registravimo datos dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, tačiau tik teisės doktrinoje, teismų praktikoje detaliai išaiškinti prekės ženklo skiriamojo požymio praradimo kriterijai, nurodyti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint nustatyti prekės ženklo skiriamojo požymio praradimą.

The trade mark is a key element of company policy: enhancing its value means holding on to or acquiring market shares. It enriches and enhances the consumer's relationship with the goods and services by associating distinctive values with them. The trade mark does not just identify the origin of goods: it establishes a relationship with the consumer based on trust by staking the company's reputation and offering a guarantee of consistent quality. Trade mark must meet two conditions: a trade mark is a sign which can be represented in graphic form, and it must make it possible to distinguish goods and services from those of another company. The purpose of this work was to confirm hypothesis: under Lithuanian legal acts is not particularly determined what are trade mark distinctive character evaluation criteria, trade mark acquirement of distinctive character (secondary meaning), trade mark loss of distinctive character evaluation criteria. The analysis shows, that under Lithuanian legal acts is not properly determined what are trade mark distinctive character evaluation criteria and trade mark acquirement of distinctive character evaluation criteria, but is more properly determined trade mark loss of distinctive character evaluation criteria, but in science doctrine and judicial practice is dissertated what are trade mark distinctive character evaluation criteria, trade mark acquirement of distinctive character, trade mark loss of distinctive character evaluation criteria. In Lithuanian legal acts is just determined, that a trade marke must be a sign which can be represented in graphic form, and it must make it possible to distinguish goods and services from those of another company. The application may be refused on 'absolute' grounds, on the basis of the characteristics of the trade mark in respect of which the application for registration has been made. In order to distinguish goods and services from those of another company the signs must be distinctive. They must not: be a generic term for the goods or services; designate the quality, quantity, value, geographic origin or other characteristics of the goods or services; have become a customary sign in ordinary language or in the bona fide and established practices of the trade, but it is not determined criteria in order to evaluate, that such signs are capable of distinguishing the goods or services of one undertaking from those of other undertakings. These objections may be overcomed if the use of the sign in question has given it a distinctive character or „secondary meaning“. According science doctrine and consistent judicial practice is determined trade mark distinctive character evaluation criteria and trade mark establishing distinctive character evaluation criteria, there is determined, that for a trade mark to possess distinctive character it must serve to identify the product in respect of which registration is applied for as originating from a particular undertaking, and thus to distinguish that product from those of other undertakings. That distinctive character must be assessed, first, by reference to the products or services in respect of which registration has been applied for and, second, by reference to the perception of the relevant public. It must be recalled that, in order to assess whether or not a trade mark has any distinctive character, the overall impression given by it must be considered. The overall impression given by the sign must indicate to the targeted public that the actual depiction of the product reveals its commercial origin. Therefore, the mark applied for must enable the average consumer of such goods, who is reasonably well informed and reasonably observant and circumspect, to distinguish the product concerned from those of other undertakings without conducting an analytical or comparative examination and without paying particular attention. According Lithuanian law is determited, that used signs must be distinctive, but these objection may be overcome if the use of the sign in question has given it a distinctive character or 'secondary meaning'. Just in science doctrine and in judicial practice is determined trade mark acquirement of distinctive character evaluation criteria.